Vis dėlto išminuotojai labai nustemba, kai po sprogimo pabyra ne skeveldros, o šimtai Raudonosios armijos karius pereiti į priešininkų pusę raginančių agitacinių lapukų. Pasirodo, sprogmenų specialistai neutralizavo Lietuvoje itin retai aptinkamą specialų agitacinį artilerijos sviedinį. Vietoj sprogmenų jis būna pripildytas propagandos lapelių. Lietuvoje aptikti vos keli agitaciniai sviediniai
Nėra tikslių duomenų, kiek tokio tipo sviedinių aptikta šalyje. Patyrę ir dešimtmečius dirbantys išminuotojai mano, kad per nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje buvo surasti vos keli tokio tipo sviediniai. Visi jie, išskyrus vieną, rasti šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje – Skuodo ir Klaipėdos apylinkėse. Vienas – Vilkaviškio krašte.
Klaipėdos regione rasti sviediniai priklausė Rusijos išsivadavimo armijai – marionetinei nacių kariuomenei. Generolo Andrejaus Vlasovo sutelkti kariai mūšiuose paprastai nedalyvaudavo. Trečiojo reicho kariuomenė jais naudodavosi propagandos tikslais – pervilioti karius iš Raudonosios armijos.
Vilkaviškio apylinkėse išminuotojų aptiktas sviedinys su propagandiniais lapeliais priklausė Raudonajai armijai. Ant jų išspausdinta 1942 metų data, bet manoma, kad jie čia buvo paskleisti 1944 m. liepos–rugpjūčio mėnesį. Būtent tuo metu Raudonoji armija link Berlyno stūmė vokiečių pozicijas.
Nori pereiti frontą – rėk „Stalin kaput!“
Propagandiniuose lapeliuose buvo rašoma, kad norint laimėti šį karą Raudonajai armijai reikia eiti ne gilyn į Europą, o grįžti į Rusiją ir ten naikinti Stalino režimą. Esą, kai šis santvarka bus sunaikinta, tada Rusijoje įsigalės taika ir ramybė. Kitoje spausdinio rusų kalba pusėje teigiama, kad šis lapelis galioja kaip leidimas kirsti fronto liniją ir pasiduoti Trečiojo reicho armijai arba jos sąjungininkams – Rusijos išsivadavimo armijai.
Jeigu karys pametė lapelį, jis taip pat galėdavo pasiduoti. Tada turėdavo iškelti rankas virš galvos ir sušukti „Stalin kaput!“ (Stalinui galas!). Kiek karių, perskaičiusių šiuos lapelius, perėjo į nacių pusę, nėra žinoma. Spėjama, kad tokių buvo labai nedaug. 1944-ieji, kuomet buvo platinami šie lapeliai, buvo karo pabaiga, ir mažai kas tuomet tikėjo, kad Trečiajam reichui pavyks laimėti.
„Siuntinys“ sprogdavo ore
Iš išorės šie sviediniai praktiškai nesiskiria nuo įprastų. Skirtumai nuo tikrųjų išryškėja šiuos sprogmenis išardžius. Šių sviedinių sienelės pagamintos iš kur kas plonesnio metalo. Tokio, kuris atlaiko iššovimo apkrovą, bet sprogęs savo skeveldroms nepadaro žalos žmonėms.
Į specialios paskirties sprogmenį dedama daug mažiau sprogstamosios medžiagos nei į tradicinį. Tik tiek, kad jo užtektų susprogdinti sviedinį ir paskleisti lapelius ant žemės. Kartais šie sviediniai būdavo užtaisomi netgi mediniais kamščiais. Užpildydavo juos taip pat ne gamykloje – rankiniu būdu tai padarydavo patys kariškiai.
Įprastai kariškiai šio tipo sviediniams naudodavo laikrodžio mechanizmą. Dėl jo propagandinis „siuntinys“ sprogdavo ore – virš priešininkų fronto linijos ir taip pasiskleisdavo didesniame plote.
Agitaciniai sviediniai dažniausiai būdavo šaudomi iš artilerijos. Jie tiko bet kokio tipo pabūklams. Kartais būdavo mėtomi ir iš lėktuvų.
Psichologiškai palauždavo karius, kad laimėtų mūšį
Tokio tipo propaganda naudojama, kai fronto linija įsitvirtina ir prasideda ilgi mūšiai. Norėdami paveikti priešininkus kariai paskleisdavo lapelius-„bilietus“ į kitą fronto pusę. Retkarčiais sviediniai būdavo užpildomi ne lapeliais, o nuotraukomis, vaizduojančiomis, kaip blogai apkasuose, o kaip gerai ir patogiai gyvena perbėgti pas juos kviečiantys kariai.
Propagandinių lapelių tikslas buvo paprastas – paveikti priešininkų pusėje kariaujančių karių valią ir psichologiją. Tai nebūtinai būdavo tiesioginis kvietimas perbėgti ar pasiduoti. Antrojo pasaulinio karo metais būdavo naudojamas ir subtilesni būdai. Pavyzdžiui, propagandiniuose lapeliuose būdavo paskleidžiama žinia, kad čia kariaujančių vyrų namie likusios žmonos yra neištikimos.
Mūšių išvargintiems kareiviams tokios dezinformacijos užtekdavo, kad jie pradėtų apie tai galvoti, dėl to sumažėdavo jų koncentracija, kariai tapdavo išsiblaškę ir dažniau padarydavo lemtingų klaidų. Tokių, kaip galvos iškišimas virš apkasų. Priešininkai tuo puikiausiai pasinaudodavo retindami jų gretas.
