Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis vadovavo ceremonijai prie Geto didvyrių paminklo, kurioje tikriausiai dalyvavo tūkstančiai žmonių, tarp jų likusių gyvų per Holokaustą.
„Drama ir kova - ši skausminga patirtis yra tiek lenkų, kurie žydų tradicijos dalis“, - valstybės vadovas sakė per meno parodos Holokausto tema atidarymą sukilimo metinių išvakarėse.
Tarp ceremonijos svečių yra Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas ir Izraelio švietimo ministras Shai Pironas.
Vėliau jos dalyviai ėjo prie Surinkimo stoties (Umschlagplatz) monumento, kur Varšuvos geto žydai buvo laipinami į traukinių vagonus, prieš išvežant juos į Treblinkos mirties stovyklą.
Per masinę geto valymo akciją 1942 metais naciai pasiuntė į Treblinkos dujų kameras apie 300 tūkst. žydų.
Lenkijos vyriausiasis rabinas Michaelis Schudrichas sakė, kad 70-osios sukilimo metinės yra svarbi data dar ir dėl to, kad „tarp mūsų tebėra tų, kurie ten kovėsi“.
„Jaučiame, kad turime pareigą užtikrinti, jog iš tikrųjų prisimename, pareikšdami pareigą dabar, kol dar galima kažką išgirsti iš (kovotojų), ir kad galėtume padėkoti už tai, ką jie padarė“, - dvasininkas sakė naujienų agentūrai AFP.
Vienas iš paskutiniųjų tebegyvenančių sukilimo veteranų, 89 metų Simcha Rotemas, turėjęs Kaziko slapyvardį, trečiadienį išvyko iš savo namų Jeruzalėje, kad galėtų prisidėti prie ceremonijos savo gimtajame mieste.
S. Rotemas liko gyvas per mėnesį trukusį sukilimą, kartu su dešimtimis bendražygių suorganizavęs pabėgimą iš geto kanalizacijos tuneliais. Lenkijos kanalizacijos darbuotojai padėjo išeiti jiems į paviršių.
Tačiau nei vienas iš kovotojų nesitikėjo likti gyvas, pradėdami pirmąjį Europoje mieste surengtą sukilimą prieš nacius, kurių pajėgos atrodė nenugalimos.
„Nes ką reiškia pistoletas, šautuvas ar granata, stojus prieš Vokietijos armiją, užkariavusią visą Europą? - S. Rotemas sakė AFP. - Mano atveju, norėjau pasirinkti malonesnę, padoresnę mirtį negu mirtis dujų kamerose.“
Ateinantį savaitgalį šimtai savanorių sostinės gatvėse dalys popierinius narcizų žiedus, pagerbiant paskutinio geto sukilėlių vado Mareko Edelmano atminimą.
M. Edelmanas, miręs 2009 metais, per kiekvienas sukilimo metines padėdavo geltonų narcizų puokštę prie paminklo geto didvyriams.
Sekmadienį Varšuvos gyventojai, laikantys uždegtas žvakes, sudarys gyvąją grandinę gatvėse, kuriose stūksojo getą juosusi siena, iš kurios dabar mažai kas belikę.
Vokiečiai beveik visiškai sugriovė tą rajoną, o po karo komunistinis režimas vėliau tų griuvėsių vietoje pastatė gyvenamuosius rajonus.
„Po pastatais, po naujų gatvių asfaltu rasite (geto) šaknis, kur palaidota tūkstančiai aukų“, - ekskursijų gidas Jacekas Leociakas sakė AFP.
Lenkijoje, kurios žydų bendruomenė kadaise buvo viena iš didžiausių Europoje, prieš karą gyveno 3,3 mln. šios tautybės žmonių. Iki 1945 metų 90 proc. jų buvo sunaikinti.
Penktadienį Varšuvoje atidaromas naujas Lenkijos žydų istorijos muziejus, bylojantis apie ilgiau nei tūkstantį metų šalyje gyvavusią klestinčią bendruomenę, kuri buvo nušluota per Holokaustą.
