1995 metai: kai A. Brazauskas atsiprašė žydų, o Č. Juršėnas – lietuvių

LRT televizija tęsia laidų ciklą „Mūsų laisvės metai“. Šį sekmadienį jūsų dėmesiui –1995-ieji, Lietuvoje tapę istoriniais atsiprašymo metais. „Tėvui vizitas į Izraelį buvo, ko gero, pats sunkiausias”, – prisimena Algirdo Brazausko dukra Audronė Usonienė, lydėjusį Prezidentą į legendinę kelionę, kurios metu Kneseto narių akivaizdoje Lietuvos vadovas nulenkė galvą prieš 250 tūkstančių Antrojo pasaulinio karo metais nužudytų Lietuvos žydų atminimą ir paprašė atleidimo už tuos lietuvius, kurie trėmė, žudė, plėšė.

„Mūsų laisvės metai“ šį kartą diskutuos apie istorinius politikų gestus.<br>P. Lileikio nuotrauka iš archyvo
„Mūsų laisvės metai“ šį kartą diskutuos apie istorinius politikų gestus.<br>P. Lileikio nuotrauka iš archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Apr 24, 2013, 5:18 PM, atnaujinta Mar 7, 2018, 7:08 PM

Apie daug diskusijų 1995-aisiais sukėlusį Prezidento atsiprašymą laidoje „Mūsų laisvės metai” kalbės įvykio liudininkai – greta buvę politikai ir anuomet su Prezidentu kartu keliavusios žurnalistės Rita Miliūtė bei Ramunė Sakalauskaitė. „Prezidentas Brazauskas pasielgė kaip drąsus, išmintingas vadovas. Lietuvoje jo daug kas nesuprato, ištarti tautiečių vardu atsiprašymą buvo sudėtingas žingsnis”, – pasakoja Ramunė Sakalauskaitė. Tais pačiais metais už Komunistų partijos padarytus nusikaltimus Lietuvos žmonių atsiprašė ir ilgametis jos narys Česlovas Juršėnas. Apie tai laidoje pasakoja jis pats ir partijos bičiuliai.

„Dabar, kai prisimeni 1995-uosius, atrodo, kad buvo laukinio kapitalizmo laikai. Buvo daug nesupratimo ir romantikos, visi įsivaizdavo esą tikri verslininkai, šiandien greičiausiai jie pasakytų, kad buvo labai naivūs”, – sako „Verslo žinių” vyriausias redaktorius Rolandas Barysas, tais metais drauge su partneriais švedais pristatęs naują laikraštį „Verslo žinios”. „Buvo tamsu, šalta, nebuvo spalvų, siautė kriminalai, jeigu užsieniečiai turėjo galimybę neatvažiuoti, jie stengdavosi neatvažiuoti”, – 1995-ųjų šalies realijas prisimena Rolandas Barysas.

Apie anuometinius viešbučius ir restoranus, kuriuose klestėjo nelegalus valiutos keitimas, pirmuosius vakarietiškus barus ir restoranus, kuriuose ieškodavo užuovėjos į Lietuvą atvykę užsieniečiai, pasakos Evalda Šiškauskienė, anuomet labai populiarių barų „Prie Universiteto” ir „Prie Parlamento” savininkė, bei architektė Audra Kaušpėdienė, pirmųjų garsių restoranų interjerų autorė. „Kūrėme tai, ko dar nebuvo, ir tas projektas buvo vienintelis nepakartojamas ir estetinis, ir etinis sprendimas, kuriame mes sujungėm klasikinį amerikietišką pub’ą su posovietine nostalgija”, – taip apie savo bičiulės Ritos Dapkutės „Ritos slėptuvės” interjero gimimą pasakoja garsi architektė.

Apie 1995-ųjų televizijos bei radijo laidas linksmai prisimena nepaprastai populiarios laidos „Nakviša“ vedėja Palmira Galkontaitė, radijo žurnalistas Rytis Juozapavičius, tais metais startavusios pokalbių laidos „Prieštarauk“ vedėjas Rimvydas Paleckis ir Audrius Giržadas, „Šeštadienio pokalbių“ šeimininkas. „Kiekviena tema, kurioje nuskambėdavo žodis „seksas“, sulaukdavo begalės skambučių“, – anuos laikus prisimena Palmira Galkontaitė. O Rimvydas Paleckis atvira prisipažįsta, jog laidos „Prieštarauk“ formatas visų pirma buvo pasiskolintas iš vokiečių, ir tik vėliau legaliai nupirktas.

1995-aisiais startuoja ir festivalis „Kino pavasaris“, apie jo pradžią prisimena Ramoškų šeima, kurios visi nariai įsitraukę į jau aštuonioliktą kartą šiemet įvykusios kino šventės kūrimą.

Apie unikalaus Franko. Zappos paminklo atsiradimą pasakoja idėjos autoriai – menininkas Saulius Paukštys, žurnalistas Artūras Baublys ir kūrinio autoriaus sūnus Konstantinas Bogdanas.

„Mūsų laisvės metai. 1995“ – sekmadienį, balandžio 28 d., 21 val. 15 min., per LRT televiziją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.