Atsakyti pabandė žurnalistai Virginijus Savukynas ir Asta Einikytė, sukūrę filmą „Liaudis tampa tauta. Sąjūdžio kelias“. Jame pirmąkart parodoma slapta medžiaga, ką tomis lemtingomis dienomis veikė sovietų KGB.
Ketvirčiui amžiaus praėjus nuo tautinio atgimimo pradžios viešojoje ir privačiojoje erdvėje šmėsteli abejonių: ar Sąjūdis nebuvo Sovietų sąjungos komunistų partijos (SSKP) slapto plano dalis „nuleisti garą“ ir laisvės judėjimą pakreipti norima linkme.
Griauna mitą
Sąmokslo teorija, esą Sąjūdį įkūrė KGB, buvo plačiai aptarinėjama pirmaisiais nepriklausomybės metais, ją palaikė dalis antisovietinio judėjimo disidentų, tokių kaip Antanas Terleckas.
Šis mitas jau leisgyvis, bet dar gyvalioja – pribaigti jį ryžosi žurnalistai V. Savukynas ir A. Einikytė, ketvirtadienį LRT klube pristatę dokumentinį filmą apie Sąjūdžio gimimą.
Jame parodyta, kad yrančios SSRS imperinės jėgos taikėsi užgniaužti laisvės siekius Lietuvoje, bet nesugebėjo to padaryti būdamos demoralizuotos, draskomos vidinių intrigų.
Du vizitai - dvi išvados
Filme pasakojama ir apie svarbų, iki šiol mažai tyrinėtą Sąjūdžio istorijos epizodą – slaptą KGB analitiko Nikolajaus Leonovo vizitą į Lietuvą 1988-aisiais.
Sąjūdis susikūrė tuo metu, kai SSRS valdžios viršūnėse vyko beveik atvira kova tarp demokratinę pertvarką pradėjusio reformatoriaus, valstybės vadovo Michailo Gorbačiovo ir konservatyvių komunistų šulų, kuriuos rėmė kariuomenė ir KGB.
SSKP vadovybė, sužinojusi apie daugiatūkstantinius mitingus ir trispalvių jūras Lietuvoje, buvo sutrikę, nesumojo ko imtis.
M. Gorbačiovas į Lietuvą atsiuntė SSKP Politinio biuro narį, demokratinės pertvarkos architektą Nikolajų Jakovlevą. Jis Sąjūdį įvertino teigiamai, kaip visuomeninę organizaciją, galinčią padėti pertvarkai.
KGB lygiagrečiai atsiuntė savo analitiką Nikolajų Leonovą, kuris Maskvai pateikė priešingą išvadą: Lietuvoje įsisiūbuoja judėjimas atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos.
Tačiau susiskaldžiusi SSKP vadovybė nesugebėjo priimti aiškaus sprendimo, nutarė toliau stebėti padėtį. Taip Sąjūdis išsisuko nuo represijų.
O joms buvo rengiamasi – tai įrodo filme parodytos nuotraukos iš KGB archyvų. Nuotraukose iš pirmųjų mitingų aktyvių sąjūdiečių – Artūro Skučo, Romualdo Ozolo, Arvydo Juozaičio veidai pažymėti skaičiais.
KGB blaškėsi
Filme parodytas ir pasitarimas Vilniaus KGB rūmuose (Dabar Genocido ir rezistencijos tyrimų centras. – Red.) įvykusį instruktažą slaptosios tarnybos darbuotojams ir agentams 1989 metų vasario 16-osios išvakarėse. Tai buvo pirmoji okupacinės administracijos leista švęsti Nepriklausomybės šventė.
Iš filmuoto epizodo galima spręsti, jog sovietų slaptoji tarnyba buvo pasimetusi ir nežinojo ką daryti. Instruktorius agentams nurodė sekti Sąjūdžio vadovus ir radikaliąją Laisvės lygą.
„Ką mes turime daryti?“ - klausė viena moteris.
KGB instruktorius atsakė: „Nieko. Tiesiog stebėkite“.
Filmo peržiūros metu JAV lietuvių rašytojas Kazys Almenas portalui lrytas.lt teigė puikiai prisimenantis, kaip nevienareikšmiškai Amerikoje gyvenanti išeivija sutiko žinią apie Sąjūdžio įkūrimą.
Amerikiečiai patikėjo ne iš karto
„Daugelis buvo įsitikinę, jog Sąjūdį įkūrė KGB, nes jo neišvaikė, nesuėmė vadovų. Daugelis amerikiečių buvo įsitikinę, jog KGB, nepaisant pertvarkos, tebėra visagalė, nė plaukas be jos žinios nenukrenta. Tik aš ir kiti išeiviai, kurie jau buvome apsilankę Lietuvoje, supratome: Sąjūdis yra legali opozicija, iškėlusi Lietuvos laisvės bylą“, - kalbėjo K. Almenas.
Rašytojas portalui lrytas.lt pakomentavo ir filmo epizodą, kuriame pasakojama apie 1990 m. vykusį M. Gorbačiovo ir JAV prezidento George'o Busho vyresniojo susitikimą.
JAV lietuviai tuomet surengė demonstraciją, reikalaudami, jog Amerikos valdžia pripažintų Lietuvos nepriklausomybę.
„Labai svarbu buvo patraukti į savo pusę ir JAV valdžią, ir paprastus amerikiečius. Mat daugelis jų buvo įsitikinę, jog atsiskyrę nuo Sovietų Sąjungos mes kenkiame gerajam M. Gorbačiovui, kurį gali nuversti blogieji stalinistai. Vašingtono municipalinė valdžia nedavė mums leidimo mitinguoti didelėje aikštėje. Bet draudimas mums išėjo į naudą: lietuviai pasklido po visą miestą, ir kur tik važiavo M. Grobačiovas, visur plaikstėsi ryškios trispalvės“, - prisiminė K. Almenas.
Atskleistos įdomios detalės
Ketvirtadienį LRT klube pristatytas filmas „Liaudis tampa tauta“ išsiskiria ir tuo, kad tautinio atgimimo vadai – R. Ozolas, Vytautas Landsbergis, A. Juozaitis ir kiti - tik trumpam pasirodo ekrane.
„Apie vadus jau daug filmų sukurta. O aš norėjau parodyti Sąjūdžio juodadarbių indėlį į laisvės bylą. Man rūpėjo atskleisti – kaip čia atsitiko, kad 1988 metų sausį lietuviai dar buvo klusni sovietinė liaudis, o 1991-ųjų sausį jau gulė po tankais už nepriklausomą Lietuvą. Per trejus metus visuomenė neatpažįstamai pasikeitė. Ir tai negalėjo įvykti be niekur nieko – paprasti, drąsūs ir veiklūs žmonės, nepakliuvę į istorijos metraščius, buvo tautos atgimimo variklis“, - portalui lrytas.lt sakė filmo kūrėjas V. Savukynas.
Ši dokumentinė juosta turėtų sudominti ne tik dramatiškų tautinės ir pilietinės revoliucijos įvykių liudininkus, bet ir jaunąją kartą – filme atskleista įdomių detalių, kurių nėra naujausios Lietuvos istorijos vadovėliuose, oficialiojoje Sąjūdžio istoriografijoje.
Pavyzdžiui, pasirodo, po 1990 metų kovo 11-osios, Lietuvai paskelbus apie nepriklausomos valstybės atkūrimą, Aukščiausiosios Tarybos pirmininką (šalies vadovą) kurį laiką tebesaugojo KGB pareigūnai.
Sąjūdžio veteranas A. Skučas teigė, jog šis faktas tada ir paskatino kuo skubiau kurti savo valstybės vadovų apsaugos tarnybą, o kiek vėliau – savanorių kariuomenę.
