„Nykštukų revoliucija“ arba „oranžine alternatyva“ vadintas sovietmečiu Vroclave (Lenkija) kilęs judėjimas, kovojęs su komunistiniu režimu taikiai, linksmai ir veiksmingai. Ant maištingų šūkių gatvėse jo aktyvistai paišė juokingus nykštukus, įvairiuose šalies miestuose rengė absurdiškus hepeningus.
Tie laikai bei juos lydėjusios permainos Rytų Europoje buvo prisiminti Tarptautinės scenos menų organizacijos (International Society for Performing Arts – ISPA) 27-ajame kongrese, kuris šiomis dienomis vyksta Vroclave. Kongrese dalyvauja apie 300 delegatų iš visų žemynų, 46 pasaulio šalių. Šiemet 65-metį mininti ISPA vienija scenos menų organizacijas, festivalius, konkursus, vadybininkus ir kitus profesionalus, kuriems rūpi dalintis su kolegomis idėjomis ir patirtimi, o prireikus – atsiremti į jų petį.
Nenuostabu, kad Rytų Europos procesams skirta kongreso sesija protarpiais priminė manifestacijas. Mat šiuo metu per daugelį šalių ritasi nepasitenkinimo politikais bangos, kurias kelia ir menininkai.
„Turime vienytis, padėti vieni kitiems. Vengrijoje vyksta baisūs dalykais“, - agitavo ISPA kongreso dalyvius vengrų teatro kritikė ir visuomenės veikėja Andrea Tompa. Jai antrino Turkijos atstovė, kalbėdama apie protestus Stambule, dėl kurių nukentėjo ir menininkai.
Tarkime, šią savaitę turkų artistas Erdemas Gunduzas surengė performansą Stambulo „Taksim“ aikštėje. Jis tik stovėjo ir tyliai žiūrėjo į tautinio herojaus, pasaulietinės Turkijos kūrėjo Kemalo Ataturko portretą, įkvėpdamas prisijungti prie akcijos šimtus bendraminčių. Nebyli pantomima truko aštuonias valandas, kol visus išvaikė, o nepaklusniuosius išsivedė policija.
Dėl Gazio parko pertvarkymo Stambule sprogę protestai nelauktai išsiliejo nepasitenkinimo valdžia demonstracijomis Turkijoje. O štai Vengrijoje atmosfera kaista tolygiai jau nuo 2010-ųjų, kai reformų ėmėsi naujai išrinkta dešinioji Fidesz partija.
Ji kibo ir į menus - ideologiniais tikslais perrašė dvejus metus rengtą Scenos menų įstatymą, reorganizavo Nacionalinį kultūros fondą, pradėjo atleidinėti iš pareigų neįtinkančius jai dėl politinių, etninių ar net seksualinių pažiūrų meno institucijų vadovus.
„Vengrijos kultūroje vyksta karas. Žmonės praranda darbus dėl to, kad dirba per gerai – jiems rūpi menas, o ne politinė propaganda, - portalui lrytas.lt pasakojo nepriklausomas teatro vadybininkas Mate Gasparas, keliskart organizavęs Lietuvoje vengrų trupės „Kretakör“ gastroles. – Tokie kaip aš – teatro, o ne sistemos tarnai – beveik neturi jokių šansų dirbti valstybiniame meno sektoriuje. Šiuo metu aš neturiu nuolatinio darbo“.
Nepriklausomiems menams Vengrijoje tenka viso labo trys procentai visų scenos menams skiriamų lėšų. Menininkai trečius metus kovoja dėl savo teisių ir pabaigos nematyti.
„Politikai nekenčia meno, nes jis parodo tikrovę, kokia ji yra. Menininkams ir politikams – ne pakeliui“, - ragino kongreso dalyvius atsikratyti bet kokių bendradarbiavimo su politikais iliuzijų scenos veteranas iš Didžiosios Britanijos Anthony Fieldas, stebėjęs sesijas iš invalido vežimėlio.
Britų menininkai taip pat išgyvena sunkius laikus – Davidas Cameronas mažina subsidijas menams. Dabar per metus britų valdžia jiems skiria tiek, kiek Berlynas - savo 3,5 milijono gyventojų. Partinė ideologija skalpuoja nacionalinius interesus.
