Dar prieš mūšį Kauniečiai ir miesto svečiai galėjo stebėti gyvą istorijos pamoką, skirtą 1863 metų sukilimo 150-osioms metinėms. Jau penktadienį Santakoje įsikūrė pirmieji sukilėlių daliniai. Užmaskuotoje stovykloje skambėjo komandos, žvangėjo besitreniruojančių karių ginklai, sukiojosi istorinėmis suknelėmis vilkinčios damos.
Prieš sekmadienio mūšį sukilėliai davė priesaiką, kurios originalų, 1983 metų tekstą, perskaitė dvasininkas.
Pirmosios mūšio salvės buvo paleistos, kai sukilėliai iš pasalų užpuolė Rusijos krovininį vežimą su kavalerijos ir pėstininkų palyda. Keršydami už prarastus karius ir krovinį rusai surengė baudžiamąjį žygį.
Kauno pavieto laisvųjų šaulių vadas Vaidotas Valavičius lrytas.lt tikino, kad istorinio tikslaus atitikmens mūšiui nėra. Juolab toks susirėmimas negalėjo vykti Kaune, kur sukilimo metais caras laikė nuo kelių dešimčių iki virš šimto tūkstančių vyrų kariuomenės.
Tačiau partizaniniai susirėmimai ir mūšiai pamiškėse sukilimo metu buvo dažni. Atvirai su kur kas geriau ginkluota caro kariuomene negalėję kautis sukilėliai stengdavosi išnaudoti visokias gudrybes ir gamtos priedangą, rengdavo įtvirtintas stovyklas.
Būtent tokioje stovykloje sekmadienį caro kariaunos pajėgas atmušė sukilėlių būriai. Atvirame plote moderniais to meto ginklais sukilėlius lengvai triuškindavę rusai, vengdavo artimos kovos įtvirtintose stovyklose ir miškuose.
„Vaidinsime rusų karius. Kvietėme karo istorijos klubus iš Rusijos, bet niekas nesutiko atvykti. Tai, ne tas karas, kuriuo gali rusai didžiuotis. Galiu pasakyti dar vieną pavyzdį, Rusijoje yra daug klubų, kurie atkuria Napoleono Bonoparto laikų karybą. Įdomu tai, kad net du trečdaliai jų atkuria prancūzų, o ne Rusijos dalinius”, - pasakojo V. Valavičius.
Laisvųjų šaulių vadas taip pat tvirtino, kad tokiais renginiais ne tik pagerbiama istorija ir prisimenamo kovos už laisvę. Taip pat siekiama paskatinti jaunimą aktyviai leisti savo laisvalaikį ir domėtis tautos praeitimi.
