Netiesa, kad tik sovietai tiesino upes ir vertė jas tekėti nauja vaga. Tai darė ir vilniečiai daugiau nei prieš du šimtus metų.
Tai įrodė archeologiniai Šventaragio gatvės tyrinėjimai, atlikti jos kapitalinio remonto metu.
Pakeitė Vilnios vagą
Jeigu dabar atsistotumėte Šventaragio gatvės viduryje ir paspaustumėte laiko mašinos mygtuką nustatę 250 metų atgal, atsidurtumėte ne ant tvirto pagrindo, o nugarmėtumėte į Vilnią, anuomet dvokiančią kloaką, į kurią subėgdavo visi Vilniaus nešvarumai.
„Gatvė anuomet driekėsi kitoje vietoje, arčiau dabartinės Katedros, o ten, kur dabar Šventaragio gatvė, tekėjo Vilnia. Apie XVIII amžiaus pabaigą–XIX amžiaus pradžią sumanyta pakeisti upės vagą, nes reikėjo vietos miestui plėstis.
Kasinėjimų metu radome senų kolektorių, kanalizacijos įrenginių liekanų. Tai rodo, kad vilniečiai stengėsi kiek įmanoma sutvarkyti kanalizaciją. Vilnia tada dvokė, buvo užteršta”, – pasakojo archeologinius tyrimus atlikęs Linas Kvizikevičius.
Surado ir tikrą lobį
Moksliniu požiūriu vertingiausias radinys – XVI amžiaus tilto, jungusio Vilnią ir Pilies gatvę, liekanos. Jos ir parodė, kad prieš kelis šimtus metų upė tekėjo kita vaga nei dabar.
Manoma, kad tiltą statė Vilniaus vaivada Albrechtas Goštautas, gavęs iš kunigaikščio privilegiją iš per tiltą važiuojančių pirklių rinkti mokestį.
Tilto liekanos nebus eksponuojamos – jos vėl palaidotos po nauja Šventaragio gatvės danga.
Archeologams pavyko rasti ir tikro lobio likučių – senovinių monetų. Aptikta 10 Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero Vazos (XVII a. vidurys) laikų varinių šilingų ir viena auksinė moneta.
„Tai likutis lobio, kuris buvo aptiktas sovietiniais laikais, kai pastarąjį kartą buvo remontuojama gatvė. Ekskavatoriaus kaušas tada užkabino lobį, didžiąją dalį surinko, bet truputis monetų liko”, – pasakojo L. Kvizikevičius.
Jo teigimu, Vilniaus senamiestyje po grindiniu slypi lobių klodai, trūksta tik lėšų išsamiems archeologiniams tyrimams.
Laiku darbų nebaigs
Šventaragio gatvės remontą buvo planuojama užbaigti birželio 21 dieną, tačiau geriausiu atveju eismas bus paleistas po Joninių, o paskutiniai darbai gali užtrukti iki liepos 1-osios.
Vienas remonto darbų rangovų skundėsi, kad laiką gaišino požeminių komunikacijų pertvarkymas, ypač ilgai krapštėsi archeologai. L. Kvizikevičius tik juokėsi iš tokių priekaištų.
„Ak, jau tie kelininkai ir statybininkai! Kai vėluoja, jie visada archeologams bėdą verčia. Iš tiesų mes laiku, net anksčiau, pasišalinome iš gatvės”, – tvirtino archeologas.
