Laikantis tokių kūrinių gabenimo ir eksponavimo taisyklių, tą pačią dieną gobelenai net nebuvo išpakuoti iš hermetiškai uždarytų dėžių. Aklimatizacijai pakako vienos nakties. Ketvirtadienį ryte LDK valdovus menantys įspūdingi kūriniai buvo atsargiai išpakuoti lenkų ir lietuvių restauratorių ir solidžiai papildė Valdovų rūmų istorinių interjerų ekspoziciją antrajame rūmų aukšte. Vienas gobelenas papuoš renesansinę sosto salę, antrasis – gotikinę.
Pamatyti juos bus galima liepos 6 dieną, kai Valdovų rūmų atidarymo proga vyks ir parodos „Istoriniai gobelenai iš Lenkijos karališkųjų rezidencijų“ pristatymas. Jame dalyvaus ir Lenkijos karališkųjų rūmų vadovai - Varšuvos pilies direktorius prof. Andrzejus Rottermundas ir Krokuvos Vavelio pilies direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jerzy Tadeuszas Petrusas.
Gediminaičių-jogailaičių dinastijos istorinėse rezidencijose įsikūrę muziejai yra pasirašę bendradarbiavimo sutartis ir jau daugelį metų rengia bendras parodas, vykdo mokslinius tyrimus, organizuoja tarptautines konferencijas, seminarus, kultūros vakarus, edukacinius ir leidybos projektus, keičiasi specialistais.
Didžiausia gobelenų kolekcija
„Šie gobelenai ypač reikšmingi toms tautoms, kurios susijusios su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste arba Lenkija. Įvertinus tai, kad jais gėrėjosi ir Žygimantas Augustas, ir Barbora Radvilaitė, ir kunigaikščiai Radvilos, ir dar daugybė kitų didikų, užsienio svečių, mums jų istorinė vertė – neįkainojama“, – sakė Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.
Žygimanto Augusto gobelenų kolekcija – didžiausias žinomas vienam užsakovui sukurtas gobelenų rinkinys. Jį sudarė net 160 įvairių gobelenų. Savo kolekciją valdovas testamentu paliko Abiejų Tautų Respublikai. Po paskutinio valstybės padalijimo 1795 metais šie įspūdingi kūriniai buvo išvežti į Rusiją. 1921 m. Lenkija atgavo dalį gobelenų ir iki šiol juos saugo Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje.
Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus V. Dolinsko, Lietuvos bei Lenkijos valdovai gobelenus dažnai vežiojosi kartu vykdami iš vienos šalies ir rezidencijos į kitą, todėl tikėtina, jog XVI–XVII a. jie puošė ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus. „Praėjo keli šimtai metų, o ši graži po valdovų istorines rezidencijas keliaujančių gobelenų tradicija tęsiasi įamžindama ne tik istorinį atminimą, bet ir šiandieninį valstybių bendradarbiavimą“, – sakė jis.
Iš Lenkijos atgabentas „Gobelenas su Lenkijos bei Lietuvos herbais ir Cereros figūra“ buvo užsakytas Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui. Sidabro ir aukso gijomis austas gobelenas buvo visame pasaulyje garsios jo karališkosios kolekcijos dalis ir puošė Krokuvos, Varšuvos, Vilniaus ir kitas Lenkijos bei Lietuvos valdovų rezidencijas.
XVI a. viduryje Briuselio (Flandrija) gobelenų dirbtuvėse išausto gobeleno centre - vasaros, derliaus, gerovės ir išminties deivė Cerera. Ji globoja Lenkijos Karalystės herbą Baltąjį erelį, vainikuotą karališkąja karūna, ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbą Vytį, vainikuotą didžiojo kunigaikščio karūna. Gobelenas sukurtas pagal Antverpeno dailininko, priklausiusio garsių šio amato meistrų Cornelio Floriso ir Cornelio Boso aplinkai, kartoną.
Radvilų gobelenas - ypač vertingas
Antrasis į Vilnių atkeliavęs gobelenas - tai nežinomose Briuselio dirbtuvėse apie 1520 m. išaustas ir kunigaikščiams Radviloms priklausęs gobelenas „Ara coeli legenda“. Tai retas ir vertingas gotikos ir renesanso bruožų turintis meninis audinys. Jį Varšuvos karališkoji pilis įsigijo visai neseniai - 2006 metais. Įdomu, kad šį gobeleną tuo metu norėjo įsigyti ir Valdovų rūmai, tačiau Lenkijos kultūros ministerija nusprendė neleisti išvežti vertybės iš šalies ir skyrė lėšų jam įsigyti Varšuvos pilies muziejui.
Gobelene vaizduojama Sibilė iš Tivolio (Italija), Romos imperatoriui Oktavianui Augustui aiškinanti jo matytos moters su spindulių vainiku vizijos reikšmę. Pasak aiškiaregės, tai ženklas, kad gims pasaulio Išganytojas. Imperatorius pripažino dangiškąją Jėzaus Kristaus valdžią ir regėjimo vietoje, ant Kapitolijaus kalvos Romoje, pastatė„Dangaus altorių. Dabar ten stovi Dangaus Altoriaus Švč. Mergelės Marijos bazilika.
Lietuvoje tokio aukšto meninio lygio tekstilės kūrinių tėra tik du ir abu jie priklauso Valdovų rūmų muziejaus kolekcijai. Tai Šiaurės Flandrijos arba Prancūzijos dirbtuvių apie 1510 m. išaustas gobelenas „Žolynai su fantastiniais gyvūnais ir pilimi“ bei garsiųjų Jeano Grenier Arnouldo Poissonier dirbtuvių Flandrijos Turnė mieste apie 1515–1520 metais išausto gobeleno „Eitynės su drambliais“ fragmentas.
Įspūdingi gobelenai Vilniuje bus eksponuojami iki spalio mėnesio.
