Dvi vandenilinės bombos buvo atsitiktinai išmestos virš Goldsboro miesto 1961-ųjų sausio 23 dieną, kai jas skraidinęs lėktuvas B-52 subyrėjo ore, nurodoma dokumentuose.
Vienoje bomboje detonacija prasidėjo – ir tik vienintelis jungiklis apsaugojo nuo galingo branduolinio sprogimo. Kiti trys saugumo mechanizmai, turėję apsaugoti nuo neplanuotos detonacijos, nesuveikė.
JAV vyriausybė apie šitą incidentą yra paskelbusi anksčiau, tačiau naujai išslaptintas 1969 metų dokumentas pirmąkart parodė, kaip Jungtinės Valstijos buvo priartėjusios prie branduolinės katastrofos tą dieną.
„Būtų buvusi itin bloga žinia“, – rašo dokumento autorius JAV vyriausybės mokslininkas Parkeris F.Jonesas.
Minėtoji bomba buvo 260 kartų galingesnė už nuniokojusią Hirošimos miestą 1945 metais, rašo „The Guardian“. Incidentas įvyko ypač padidėjus Šaltojo karo įtampai tarp JAV ir Sovietų Sąjungos.
Išslaptinta ataskaita buvo pateikta JAV žurnalistui Ericui Schlosseriui pagal informacijos laisvės įstatymą.
„JAV vyriausybė nuosekliai stengėsi nuslėpti informaciją nuo Amerikos žmonių, kad išvengtų klausimų dėl mūsų branduolinių ginklų politikos“, – pažymėjo E.Schlosseris.
„Mums buvo sakoma, kad nėra galimybės tiems ginklams detonuoti atsitiktinai, tačiau vienąkart tai vos neįvyko tik per plauką“, – pridūrė jis.
P.F.Jonesas savo ataskaitą buvo sarkastiškai pavadinęs „Sugrįžimas į Goldsborą, arba kaip aš išmokau nepasitikėti vandeniline bomba“, darydamas aliuziją į kino klasika tapusį 1964 metų režisieriaus Stanley Kubricko filmą apie branduolinę apokalipsę „Daktaras Streindžlavas arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“.
