Dvi vandenilinės bombos buvo atsitiktinai išmestos virš
Goldsboro miesto 1961-ųjų sausio 23 dieną, kai jas skraidinęs
lėktuvas B-52 subyrėjo ore, nurodoma dokumentuose.
Vienoje bomboje detonacija prasidėjo – ir tik vienintelis
jungiklis apsaugojo nuo galingo branduolinio sprogimo. Kiti trys
saugumo mechanizmai, turėję apsaugoti nuo neplanuotos detonacijos,
nesuveikė.
JAV vyriausybė apie šitą incidentą yra paskelbusi anksčiau,
tačiau naujai išslaptintas 1969 metų dokumentas pirmąkart parodė,
kaip Jungtinės Valstijos buvo priartėjusios prie branduolinės
katastrofos tą dieną.
„Būtų buvusi itin bloga žinia“, – rašo dokumento
autorius JAV vyriausybės mokslininkas Parkeris F.Jonesas.
Minėtoji bomba buvo 260 kartų galingesnė už nuniokojusią
Hirošimos miestą 1945 metais, rašo „The Guardian“. Incidentas
įvyko ypač padidėjus Šaltojo karo įtampai tarp JAV ir Sovietų
Sąjungos.
Išslaptinta ataskaita buvo pateikta JAV žurnalistui Ericui
Schlosseriui pagal informacijos laisvės
įstatymą.
„JAV vyriausybė nuosekliai stengėsi nuslėpti informaciją nuo
Amerikos žmonių, kad išvengtų klausimų dėl mūsų branduolinių
ginklų politikos“, – pažymėjo E.Schlosseris.
„Mums buvo sakoma, kad nėra galimybės tiems ginklams detonuoti
atsitiktinai, tačiau vienąkart tai vos neįvyko tik per plauką“,
– pridūrė jis.
P.F.Jonesas savo ataskaitą buvo sarkastiškai pavadinęs
„Sugrįžimas į Goldsborą, arba kaip aš išmokau nepasitikėti
vandeniline bomba“, darydamas aliuziją į kino klasika tapusį 1964
metų režisieriaus Stanley Kubricko filmą apie
branduolinę apokalipsę „Daktaras Streindžlavas arba kaip aš
nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“.