Prisiminimais apie istorinius įvykius dalysis buvęs Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio štabo viršininkas Vytautas Balsys. 91 metų buvęs partizanas, slapyvardžiu Uosis po daugelio metų grįš prie žeminės, kur 1945-aisiais sužeistas slapstėsi, pranešė Kauno rajono savivaldybė.
Drapakampio miške 1945 metais žuvo V.Balsio tėvas Zigmas Balsys ir Jurgis Čeičys. 1944–1945 metais skirtingu laiku žeminėje slapstėsi devyniolika partizanų.
Dar sovietmečiu žuvusiųjų atminimui prie žeminės V.Balsys pastatė kryžių. Partizanų slaptavietė atstatyta 2002 metais, tačiau veikiama drėgmės ir laiko per dešimt metų vėl tapo avarinės būklės: supuvo ir įgriuvo jos medinės perdangos.
Gelbėti istorinį objektą ėmėsi Ežerėlio girininkijos girininko pavaduotojas Vytas Sinkevičius, jam padėjo Ežerėlio seniūnas, Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių rinktinės 9-osios Kauno rajono kuopos vadas Gedvydas Celiešius.
Pasak V.Sinkevičiaus, teko pakeisti sutrūnijusią medinę statinio dalį. Iš Mauručių atvežti mediniai pabėgiai panaudoti žeminės pertvaroms. Miškininko žodžiais, pabėgiai gerai impregnuoti, todėl turėtų išsilaikyti ne mažiau kaip 20 metų.
Šių metų birželį Papiškės–Novos partizanų stovyklavietė įrašyta į Kultūros vertybių registrą.
Renginyje dalyvaus Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos šaulių sąjungos, vietos bendruomenės atstovai.
1944 metais Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų stojo į kovą su okupantais. 1944–1945 metais miškuose susitelkė apie 30 tūkst. ginkluotų vyrų. Antisovietinis pasipriešinimas truko beveik dešimtmetį - iki 1953 metų. Per visą laikotarpį aktyvių ginkluotojo pasipriešinimo dalyvių buvo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų.
