Vilniuje viešintis Komunizmo aukų memorialo fondo pirmininkas Lee Edwards pirmadienį sakė, kad Jungtinių Valstijų sostinėje muziejų simboliškai atidaryti tikimasi 2017 metais, prisimenant šimtąsias bolševikų revoliucijos Rusijoje metines.
„Tai atminimo muziejus pagerbti 100 milijonų aukų ir prisiminti lemiamus įvykius, tokius kaip žmonių grandinė Baltijos kelyje ir įvykiai prie Vilniaus Televizijos bokšto“, - žurnalistams sakė L.Edwardsas.
Žinomo JAV istoriko teigimu, muziejus rinktų dokumentus apie komunizmo nusikaltimus praeityje ir dabartinėse komunistinėse šalyse - Kinijoje, Šiaurės Korėjoje, Kuboje, Laose ir Vietname.
Pasak jo, Vengrija nusprendė muziejų paremti milijonu dolerių. Apie galimą paramą L.Edwardsas vėliau šią savaitę kalbėsis su Vyriausybės ir parlamento atstovais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Pirmasis valstybės vadovas po nepriklausomybės atkūrimo europarlamentaras Vytautas Landsbergis sakė, kad Lietuvos Seimas turėtų pareikšti paramą tokiai idėjai ir aukų rinkimui.
„Pirmiausia reikia pozityvaus pritariančio ir moraliai remiančio nusistatymo. Tą gali padaryti ir Seimas, žinoma, jeigu jis yra moraliai ir politiškai pajėgus pareikšti paramą tokiai idėjai ir galimam aukų rinkimui. Seimas galėtų kreiptis ir į Vyriausybę, kad Vyriausybė dalyvautų renkant aukas tokio pasaulinės reikšmės muziejaus steigimui“, - sakė V.Landsbergis.
V.Landsbergio teigimu, tinkamas komunizmo nusikaltimų įvertinimas svarbus siekiant užkirsti kelią „selektyviam teisingumui“. Šis terminas pastaruoju metu dažnai taikomas pokomunistinėms šalims, kritikuojant jas dėl nepakankamo teismų nepriklausomumo.
„Labai daug kur bandoma sakyti, kad nacių nusikaltimai didesni negu sovietų bolševikų. O kuo tai skaičiuojama, jeigu aukų skaičiumi išeitų atvirkščiai? Bet galbūt kai kas turi daugiau simpatijų bolševikams, o mažiau simpatijų naciams. Bet šiuo atveju mes kalbame apie pirminį išeities tašką - apie atmintį ir pagarbą. Ir čia neturėtų būti selektyvumo“, - kalbėjo europarlamentaras.
Sovietų sąjungai 1940 metais okupavus Lietuvą, buvo nužudyta tūkstančiai žmonių, 1941-ųjų metų birželį daugiau nei 17 tūkst. gyventojų ištremti iš šalies.
Netrukus kilus vokiečių ir sovietų karui, šalį užėmė nacistinė Vokietija. Naciai, dažnai padedami vietos kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
Sovietinės okupacijos metu, valdant diktatoriui Josifui Stalinui, iki 1952 metų į lagerius ir tremtį buvo išvežta 275 tūkst., fronte žuvo 25 tūkst. Lietuvos gyventojų, gyvybės taip pat neteko daugiau nei 20 tūkst. prieš sovietų okupaciją kovojusių Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.
1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti. Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.
