Drąsuolių kelionė prasidėjo Kauno pilyje, kuri nuo seno garsėja vaiduokliais ir mistinėmis istorijomis. Vėliau jie aplankė IX—ąjį fortą, kuriame Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyta tūkstančiai žmonių.
Jų sielos ramybės neranda iki šiol, todėl forte dažnai girdisi aimanos. Ant Aleksoto apžvalgos aikštelės ekskursantai išgirdo istoriją apie šiame kalne gyvenusią meilės deivę Aleksotą ir daugybę ją pasiekti bandžiusių jaunų žmonių, kurie vienas po kito mirė, nes negalėjo įkopti į meilės kalną.
Smalsuoliams nuvykus pasidairyti į Kauną nuo Napoleono kalno, netikėtai juos pasitiko būrys šmėklų, iš kurių tamsoje išniro Napoleono dvasia.
Pasak legendos, šioje vietoje 1812 metais lankęsis didysis Prancūzijos karžygys nukrito nuo arklio, kai šis pasibaidė pamatęs bėgantį zuikį.
Nuo tada Napoleonas negalėjo pamiršti Kauno ir kalno, kuriame prieš didelę armiją patyrė baisią gėdą. Sakoma, kad jo šmėkla šioje vietoje pasirodo kas 25-erius metus.
Sutikdamas atvykėlius karinę uniformą vilkintis Napoleonas keletą kartų iššovė iš simbolinės patrankos ir sutiko atsakyti į visus jų užduotus klausimus apie savo gyvenimą, žygius, pergales bei nesėkmes.
Karvedžio šmėkla sutriko, kai vienas iš ekskursantų paklausė, ar tiesa, jog jis bijo kačių. Napoleonas prisipažino, jog šiems gyvūnams nuo mažens jautė fobiją. Istoriniai šaltiniai tvirtina, kad drąsus karo vadas labai bijojo kačių, kurios jam atrodė lyg nežemiški gyvūnai.
Savo gyvenimo paslaptis atskleidęs prancūzas kauniečius pakvietė pašokti ir pavaišino jonažolių arbata, kuri, jo teigimu, atbaido blogąsias dvasias. Jis patarė šią naktį valgyti daug česnakų. Jie — patikimas ginklas nuo vampyrų.
Kauniečių ekskursija baigėsi Senamiestyje, kur požemiuose knibžda daugybė vaiduoklių.
