„Įstatymo projektu siūlomam teisiniam reguliavimui įgyvendinti reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų, kurių dėl sudėtingos ekonominės situacijos skirti nėra galimybės“, - nurodo SADM.
Pataisos iniciatorių teigimu, Lietuvoje yra 180 gyvų holokausto aukų gelbėtojų. Anot ministerijos, šiems asmenims pripažinus minėtą teisinį statusą, jie galės pretenduoti į pirmojo arba antrojo laipsnio valstybines pensijas, kurioms mokėti kasmet papildomai prireiktų 868 tūkst. litų iš valstybės biudžeto.
Per Holokaustą žuvo apie 90 proc. iš 208 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti 844 lietuviai.
Pripažinus po mirties (žūties) Holokausto metu gelbėjant žydus žuvusiems ar nužudytiems Holokausto aukų gelbėtojams 1940-1990 metų laisvės kovų dalyvio teisinį statusą, šių asmenų šeimos nariai įgytų teisę į valstybės paramą, nustatytą Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatyme.
Pirminiais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, 65 asmenys buvo nužudyti ar žuvo gelbėdami žydus Holokausto metu. Jų šeimų narių vienkartinėms pašalpoms mokėti prireiktų apie 1 mln. litų iš valstybės biudžeto, aiškina ministerija.
Vyriausybės išvadą Seime svarstomam projektui parengusi SADM siūlo pritarti teisinio reguliavimo tikslui – atstatyti istorinį teisingumą, tačiau pasiūlyti Seimui įstatymo projekto nesvarstyti dėl sudėtingos ekonominės situacijos.
„Siūloma aukščiau nurodyto tikslo siekti vėlesniais metais, atsižvelgiant į šalies ekonominę būklę ir turimas finansines galimybes didinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus“, - nurodo SADM.
