Ekspertai skambina pavojaus varpais: ilgainiui italams gali nebelikti kuo didžiuotis, o pasaulis gali netekti neįkainojamos vertės istorinio palikimo. Kas kaltas? Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Žinoma, italai, kaip paprastai, nesutaria – archeologai, paveldo specialistai kaltina politikus, kad šie neskiria deramo dėmesio ir, svarbiausia, – pinigų paminklams saugoti, restauruoti.
Politikai atrėžia, kad kalti patys vertybių saugotojai, kurie esą viską daro per lėtai arba nedaro nieko.
Esą jeigu dabar yra blogai, greitai dėl valdžios neveiklumo gali būti dar blogiau. Kad taip nenutiktų, susirūpino privatūs verslininkai ir užsieniečiai. Bet ir čia kliūtis – nepasitenkinimą reiškia profsąjungos. Jos baugina, kad garsieji paminklai bus nuklijuoti rėmėjų reklamomis.
Pompėja jau griūva
Kai Neapolyje lyja, archeologai meldžiasi. Tačiau pastaruoju metu vis rečiau jų maldos būna išklausomos.
Praėjusią savaitę lyg kubelių namelis subyrėjo maždaug VI a. pr. Kr. statytos krautuvės akmeninė siena, o nuo vieno didžiausių Pompėjos pastatų nubyrėjo beveik kvadratinis metras tinko.
Mažiau nei prieš dvi savaites ėmė byrėti purpurinėmis freskomis ištapyto namo tinkas, o Stabijų termų (pirčių) tvoros sienoje atsivėrė beveik dviejų metrų ilgio plyšys.
Iš viso per lapkričio mėnesį Pompėjoje buvo užregistruotos penkios griūtys.
Apie prastą Pompėjos būklę archeologai kalba jau seniai. Pasaulis apie tai sužinojo tik prieš trejus metus.
2010 m. lapkričio 6-osios rytą Pompėjos prižiūrėtojas rado išgriuvusią Gladiatorių namų sieną. Palmių šakomis, sparnuotomis pergalėmis ir ereliais puoštame pastate jaunieji pompėjiečiai buvo mokomi gladiatorių kovos menų.
Vezuvijaus rūstybei nepasidavusios dviejų tūkstančių metų senumo puošmenos neatlaikė XXI amžiaus lietaus ir virto nuolaužų krūva.
Po metų virtus vienos vilos kolonai Italijai pasipylė kaltinimai netinkamai prižiūrint pasaulinės reikšmės UNESCO paveldo sąrašo objektą.
Neįtiko dievui Vulkanui?
Buvusį svarbų Romos kolonijos prekybos centrą 79 m. rugpjūčio 24-ąją palaidojo atsibudęs Vezuvijaus vulkanas.
Ironiška tai, kad dieną prieš tragediją 20 tūkstančių Pompėjos gyventojų atšventė Vulkanalijos šventę, skirtą romėnų ugnies dievui Vulkanui.
Šventės išsekintiems pompėjiečiams besiilsint Vezuvijus netikėtai į žydrą dangų išmetė 19 km aukščio dulkių, pelenų ir uolienų debesį.
Pompėjoje dirbantys gidai pasakoja, jog iš atrastų žmonių pozos galima spręsti, kad daugelis miestiečių ramiai sau visą dieną miegojo ir nė nepajuto, kaip buvo užkloti vulkaniniu purvu.
Manoma, kad gyventojus galėjo užmigdyti ir iš ugnikalnio pasklidusios dujos. Po aštuonių metrų sluoksniu Pompėja kartu su visais gyventojais, gyvūnais, sodais, 25 fontanais, 34 kepyklomis, tavernomis, pirčių kompleksais, šventyklomis, teatrais, amfiteatru bei 25 viešnamiais išgulėjo beveik 17 amžių.
Tik 1748 m. Neapolio karalius Karolis III liepė pradėti pirmuosius kasinėjimus. Daugiau kaip per pustrečio šimto metų į dienos šviesą iškastas miestas atskleidė aibę detalių apie romėnų meną, madą, gyvenimo būdą, mitybos įpročius ir kasdienybę.
Tragiškai savo dienas baigusi Pompėja įkvėpė sukurti dešimtis teatro spektaklių, knygų suaugusiesiems ir vaikams, kino ir dokumentinių filmų, televizijos serialų. Sklando gandai, kad Pompėja įkvėpė ir žymųjį austrų kompozitorių Wolfgangą Amadeų Mozartą.
1769 metais apsilankęs romėnų mieste jis liko taip pakerėtas Izidės šventovės grožio, kad sukūrė vieną garsiausių operų pasaulyje „Užburtoji fleita“.
Praėjus dviem mėnesiams po jos pristatymo Vienoje vos 35 metų genialusis kompozitorius netikėtai mirė.
Pinigai skirti, bet reikia skubėti
Romėnų laikų miestas kiekvienais metais sutraukia du milijonus turistų ir yra antra pagal lankomumą vieta pasaulyje po Koliziejaus Romoje. Pompėjos meras Claudio D’Alessio dėl griūčių archeologinio parko administraciją kaltina prasta priežiūra.
„Ne vienus metus nebuvo ne tik specialiosios, bet netgi eilinės priežiūros“, – merui antrina archeologinio parko profsąjungų vadovas Antonio Pepe.
„Mums jau pabodo kartoti, kad jei būtų buvusi tinkama priežiūra, griūčių būtų pavykę išvengti. O dabar istoriniai namai griūva, daugybė pastatų uždaryti lankytojams“, – piktinasi Italijos profsąjungos UIL atstovė Maria Rosa.
Pompėjos archeologinį parką prižiūrinti specialioji valdyba ginasi, kad priežiūros darbai vyksta pagal planą, o iki Kalėdų griuvusios sienos bus atstatytos. Bet netrūksta ir tokių, kurie kratosi atsakomybės.
Štai buvęs Kultūros ministerijos specialusis Neapolio ir Pompėjos inspektorius Pieras Giovanni Guzzo teigia, kad griūtys Pompėjoje yra Civilinės saugos departamento kaltė.
„Net kukliausias archeologas būtų žinojęs, kaip išvengti Gladiatorių namų griūties“, – pareiškė P.G.Guzzo.
Civilinės saugos departamento generalinis direktorius Marcello Fiori kaltinamas Pompėjai restauruoti skirtas lėšas iššvaistęs spektakliams griuvėsių fone rengti.
Jis teisinasi renginiais pritraukęs visuomenės ir investuotojų dėmesį. Kas teisus, turi nuspręsti teismas.
Kultūros ministerija tikina, jog naujų griūčių nebus, nes netrukus prasidės vyriausybės palaiminti restauravimo darbai.
Šiemet rugsėjo pradžioje dekretas skambiu pavadinimu „Valore Cultura“ (liet. „Kultūros vertybė“) virto įstatymu.
Tai reiškia, kad Pompėjos komplekso išsaugojimu, restauravimu ir priežiūra besirūpinančios valdybos kasą turėtų papildyti 105 mln. eurų (apie 363 mln. litų) iš Italijos ir Europos Sąjungos (ES) fondų.
Tačiau ekspertai perspėja, kad skirti milijonai Pompėjos gali ir nepasiekti.
Mat projektus būtina pristatyti ir patvirtinti iki kitų metų birželio. Iš 30 projektų kol kas patvirtinti tik penki.
Jei Pompėją turintys išsaugoti technikai nesuskubs, ES fondus matys lyg savo ausis. O Pompėja toliau tarsi smėlio pilis nesustabdomai byrės.
Padės ir vokiečiai
Pompėjos konservavimu susirūpino jau ne tiktai italai, ES ir UNESCO, bet ir vokiečiai.
Geriausi vokiečių archeologai Italijos vyriausybei pateikė projektą pretenzingu pavadinimu „Pompėjos tvaraus išsaugojimo projektas“.
10 mln. eurų (34,5 mln. litų) kainuojantį projektą vokiečių komanda kartu su kolegomis iš įvairių Italijos restauravimo ir archeologijos institutų žada įgyvendinti per dešimt metų.
„Mintis padėti Pompėjai kilo prieš dešimtmetį, kai dirbau šiame istoriniame mieste ir mačiau, kaip jis vis labiau byra. Išsaugojimu turi rūpintis ne tiktai italai, bet ir visa tarptautinė bendruomenė“, – sako projekte dalyvaujantis vokiečių restauratorius Ralfas Kilianas.
Kitą vasarą darbus pradėsianti ekipa sustiprins trapias iš akmenukų ir skiedinio suręstas sienas, restauruos trupančias freskas, atkurs sodus. Taip pat ketinama įrengti nuotekų sistemą, kuri padėtų išvengti naujų griūčių smarkiau palijus.
Svarbiau naikintuvai
Gausybę archeologijos paminklų turinčioje Italijoje rūpesčių dėl išlikimo kelia ne tik Pompėja.
Įtakingas italų savaitraštis „L’Espresso“ rašo, kad Romos centre stūksantis Forumas labiau primena ne vieną įspūdingiausių architektūros ansamblių, bet apleistą statybų aikštelę.
„Antikinės Romos visuomeninio, prekybinio, religinio ir politinio gyvenimo centras yra apaugęs žolėmis ir apraizgytas statybininkų likimo valiai paliktais pastoliais. Romos imperijos didybės simbolis paliktas gėdingam savaiminiam degradavimui“, – apibendrina žurnalas.
Per pastaruosius ketverius metus Forumui skirta mažiau negu 0,3 proc. valstybės biudžeto, t.y. mažiau nei 2 mlrd. eurų.
Aštuonis kartus daugiau Italijos vyriausybė paskyrė kariniams transporto lėktuvams įsigyti, 15 kartų daugiau – moderniems naikintuvams „Eurofighter“.
Gelbėja batų imperatorius
Akibrokštų sklidina ir daugiausia pasaulyje turistų – 5 mln. per metus – sutraukiančio Flavijų amfiteatro Romoje, žinomo Koliziejaus vardu, restauravimo istorija.
Praėjus daugiau kaip 70 metų nuo pastarojo restauravimo Romos savivaldybė apskaičiavo, kad nuo smogo pajuodusiam ir travertino gabalus barstančiam amfiteatrui sutvarkyti reikia 22 mln. eurų (beveik 76 mln. litų).
Gauti tokią sumą iš vyriausybės – jokios galimybės, todėl nuspręsta ieškoti privačių rėmėjų. Dosnus mecenatas atsirasti netruko. Avalynės imperijos „Tod’s“ vadovas Diego Della Valle sutiko skirti 25 mln. eurų (86,2 mln. litų) restauravimui mainais už išimtinę teisę 15 metų naudoti Koliziejaus atvaizdą prekybos tikslais.
2011 m. verslininkas ir tuometis kultūros ministras pasirašė restauravimo sutartį.
Bet nuo parašų iki darbų praėjo beveik 3 metai.
Septynių pasaulio stebuklų sąrašui priklausantį amfiteatrą restauruoti pradėta tik šių metų rugsėjį.
Kam prireikė tiek laiko? Paaiškėjo – ginčams, skundams, ieškiniams, teismo nuosprendžiams.
Skundė kas netingėjo
Italijos aplinkos apsaugos asociacijas vienijančiai organizacijai „Codacons“ užkliuvo verslininko skirta suma.
Organizacija apskaičiavo, kad 80 m. atidaryto Koliziejaus prekės ženklo vertė siekia kur kas daugiau, nei skiria rėmėjas – net 90 mlrd. eurų (310,5 mlrd. litų).
Koliziejaus restauravimo perdavimas į privačias rankas nepatiko ir Italijos profsąjungų UIL atstovams.
Jie Romos prokuratūrai ir finansų gvardijai paskundė, kad savivaldybės ir verslininko sandoris pažeidė įstatymus.
Mat Koliziejus gali priklausyti tik valstybei, o ne privačiam asmeniui.
Be to, profsąjungos kultūros reikalų sekretorius Gianfranco Cerasoli apskaičiavo, kad amfiteatrą prekybos tikslais galėsianti naudoti „Tod’s“ gaus ne mažiau kaip 200 mln. eurų (690 mln. litų) pelną.
Ieškinį Romos teismui pateikė ir darbų konkurso nelaimėjusi restauravimo įmonė.
Kol vyko polemikos, nuo beveik du tūkst. metų prastovėjusio vieno didingiausių Romos architektūros ir inžinerijos pavyzdžių ėmė byrėti plytos, tinko ir travertino gabalai.
Maždaug pusmetris tinko nukrito 2010-aisiais, pernai nukrito kelios 7 cm dydžio raudonos plytos. Šių metų spalio pabaigoje ant grindinio tėškėsi kelių šimtų gramų travertino gabalas.
Reklamos stendu nevirs
Per 34 mėnesius pateikti skundai ir ieškiniai buvo atmesti, o Valstybės taryba šių metų liepą leido pradėti darbus.
Netrukus dalis Koliziejaus buvo aplipdyta statybų pastoliais, kuriuos uždengė kone permatomas apsaugos tinklas. Restauratoriai ėmėsi darbo.
Pirmiausia vandens garų patrankomis ir nailono šepečiais bus nuvalytos aprūkusios balto travertino sienos. Paskui bus sutvirtintos perdangos, restauruotas vidus ir požeminės patalpos.
Iš arenos vidaus bilietų kasos, suvenyrų parduotuvė ir tualetai bus iškelti į greta iškilsiantį stiklinį paslaugų centrą.
Kultūros ministerijos paviešintame projekte teigiama, kad po restauracijos, kurią numatoma užbaigti iki 2016-ųjų, lankytojams atsivers bent 25 proc. daugiau senovės Romos architektūros stebuklo.
Turistai pastatą galės lankyti visu restauravimo laiku. Romoje Gladiatoriumi Diego pravardžiuojamas D.Della Valle patikino, kad privatizuoti Koliziejaus jis neketina, į restauravimo darbų strategiją nesikiš, o amfiteatras po madingų batų padu neatsidurs.
Jis pabrėžė, kad tūkstantį litų kainuojančių žymiųjų „Tod’s“ mokasinų „Gommino“ reklamomis tikrai neuždengs Koliziejaus išorės – statybos pastolius dengia apsauginis tinklas be jokios reklamos.
Bendrovės logotipas matomas tik vienoje vietoje – apie restauravimo darbus informuojančiame stende. 20 centimetrų dydžio bendrovės logotipas puikuojasi po dešimtį centimetrų didesniu nė cento neskyrusios Kultūros ministerijos logotipu.
Remti – ne naujiena
Prabangių batų gamintojas D.Della Valle nėra pirmasis Italijos sostinės architektūros paminklų mecenatas.
Prieš penkerius metus žinoma dizainerė iš Romos Laura Biagiotti paskyrė 200 tūkstančių eurų (700 tūkstančių litų) dviem Farnezės aikštės fontanams sutvarkyti.
Prieš du tūkstančius metų šie marmuriniai fontanai puošė žymiąsias Karakalos termas.
O 1999-aisiais dizainerė finansavo prieš penkis amžius Michelangelo suprojektuotų žymiųjų Kordonatos laiptų, vedančių į Kapitolijaus kalvą, ant kurios šiandien stovi Romos savivaldybė, restauravimą.
Moteriškus ir vyriškus kvepalus „Roma“ ir „Roma Uomo“ sukūrusi dizainerė teigia, jog tai – jos dovana gimtajam miestui.
Nė viena asociacija ar organizacija neprotestavo dėl to, kad L.Biagiotti kvepalų reklamoje panaudojo jos pinigais restauruotų fontanų ar laiptų atvaizdus.
Romos architektūros paminklus restauruoja ne tik italų, bet ir užsienio mecenatai.
Prieš 2 metus Kajaus Cestijaus piramidei Romoje restauruoti milijoną eurų skyrė verslininkas iš Japonijos Yuzo Yagi.
13 m. prieš Kristų vos per 330 dienų iškilusi balto Kararos marmuro plokštėmis dengta 36 metrų aukščio piramidė – vienintelis iš romėnų laikų išlikęs tokio pobūdžio statinys.
Asmeninė iniciatyva – neįkainojamas lobis
Italijos vyriausybė architektūros paminklų restauravimo ir konservavimo darbams per metus skiria 57 mln. eurų (196,6 mln. litų). Tačiau tokia suma – lyg lašas jūroje.
Todėl Kultūros ministerija ragina savivaldybes atlapoti duris privatiems rėmėjams. Romos pavyzdžiu pasekė ir ministerijos raginimui pakluso ir kiti architektūros paminklų kupini didmiesčiai.
Štai Milano savivaldybė privatiems rėmėjams siūlo pasirinkti iš 21 restauruoti būtino objekto sąrašo. Jame – bažnyčios, rūmai, fontanai, obeliskai, arkos, statulos, tarp kurių – ir priešais žymųjį teatrą „La Scala“ stovintis iš balto Kararos marmuro iškaltas Leonardo Da Vinci.
Savivaldybė privatiems asmenims ir įmonėms siūlo ne tik sumokėti už restauravimą, bet ir imtis globoti meno kūrinį – taip prisidėti prie ilgalaikio jo išlikimo.
Neapolio savivaldybė rėmėjų ieško 27 nedelsiant restauruoti būtiniems monumentams.
Meno kūriniu po atviru dangumi vadinama Venecija rūmams, tiltams bei bažnyčioms išsaugoti privačių rėmėjų pinigus naudoja jau bent dešimtmetį.
Koliziejų už savo pinigus pradėjęs remontuoti D.Della Valle tokią pat išeitį siūlo ir didžiausiam Italijos architektūros ansambliui.
„Tegu kiekvieną Pompėjos pastatą imasi globoti greta esančio Neapolio miesto verslininkas ar bendrovė“, – siūlo verslininkas.
Jo teigimu, toks poelgis būtų didžiulė garbė ir geriau nei šimtas reklamų, nes turėtų neįkainojamą vertę rėmėjo įvaizdžiui.
