Toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. rugsėjo 8 d. sukanka 500 metų, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė laimėjo istorinę pergalę Oršos mūšyje ir apgynė Lietuvos žemių vientisumą. Tokiu būdu Seimas siekia paminėti šią Lietuvai ir jos žmonėms svarbią istorinę datą.
Už Seimo nutarimą „Dėl 2014 metų paskelbimo Oršos mūšio metais“ pirmadienį balsavo 76 Seimo nariai, balsavusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.
Priimtu nutarimu nuspręsta pasiūlyti Vyriausybei iki 2014 m. vasario 5 d. kartu su kitomis valstybės institucijomis parengti Oršos mūšio metų minėjimo programą ir koordinuoti jos įgyvendinimą. Vyriausybė turėtų numatyti lėšų Oršos mūšio metų minėjimo programai įgyvendinti.
Kaip tvirtinama dokumento aiškinamajame rašte, 1514 m. rugsėjo 8 d. įvykęs Oršos mūšis yra viena didingiausių Lietuvos kariuomenės pergalių po Žalgirio mūšio ir nepaprastai svarbi Lietuvos istorijos data.
„Kaip teigia Lietuvos istorikai, pergalė Oršos mūšyje, pasiekta ginant Lietuvos teritorinį vientisumą prieš žymiai (beveik 3 kartus) didesnę priešo kariuomenę, įgalino Lietuvą sudaryti paliaubas, kurios net 40-čiai metų valstybėje užtikrino taiką. Ši taika leido Lietuvai atsigauti ir sustiprėti, būtent tuo laikotarpiu sukurtas Pirmasis Lietuvos Statutas, pastatyti renesansiniai Valdovų rūmai, prasidėjo knygų spausdinimas, sklido Renesanso ir pažangos idėjos. Oršos mūšis yra svarbi istorinė jungtis su Baltarusija ir Ukraina - mūšyje dalyvavo daugiatautė LDK kariuomenė, pati mūšio vieta yra dabartinės Baltarusijos teritorijoje, o mūšyje LDK kariuomenei vadovavo karo vadas Konstantinas Ostrogiškis“, - teigiama dokumente.
