Toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į tai, kad 2014 m.
rugsėjo 8 d. sukanka 500 metų, kai Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės kariuomenė laimėjo istorinę pergalę Oršos mūšyje ir
apgynė Lietuvos žemių vientisumą. Tokiu būdu Seimas siekia paminėti
šią Lietuvai ir jos žmonėms svarbią istorinę datą.
Už Seimo nutarimą „Dėl 2014 metų paskelbimo Oršos mūšio metais“
pirmadienį balsavo 76 Seimo nariai, balsavusiųjų prieš ir
susilaikiusiųjų nebuvo.
Priimtu nutarimu nuspręsta pasiūlyti Vyriausybei iki 2014 m.
vasario 5 d. kartu su kitomis valstybės institucijomis parengti
Oršos mūšio metų minėjimo programą ir koordinuoti jos įgyvendinimą.
Vyriausybė turėtų numatyti lėšų Oršos mūšio metų minėjimo programai
įgyvendinti.
Kaip tvirtinama dokumento aiškinamajame rašte, 1514 m. rugsėjo
8 d. įvykęs Oršos mūšis yra viena didingiausių Lietuvos kariuomenės
pergalių po Žalgirio mūšio ir nepaprastai svarbi Lietuvos istorijos
data.
„Kaip teigia Lietuvos istorikai, pergalė Oršos mūšyje, pasiekta
ginant Lietuvos teritorinį vientisumą prieš žymiai (beveik 3
kartus) didesnę priešo kariuomenę, įgalino Lietuvą sudaryti
paliaubas, kurios net 40-čiai metų valstybėje užtikrino taiką. Ši
taika leido Lietuvai atsigauti ir sustiprėti, būtent tuo
laikotarpiu sukurtas Pirmasis Lietuvos Statutas, pastatyti
renesansiniai Valdovų rūmai, prasidėjo knygų spausdinimas, sklido
Renesanso ir pažangos idėjos. Oršos mūšis yra svarbi istorinė
jungtis su Baltarusija ir Ukraina - mūšyje dalyvavo daugiatautė LDK
kariuomenė, pati mūšio vieta yra dabartinės Baltarusijos
teritorijoje, o mūšyje LDK kariuomenei vadovavo karo vadas
Konstantinas Ostrogiškis“, - teigiama dokumente.