Oficiali versija yra gana paprasta: A.Turingas nusižudė 1954 metais, suvalgęs cianidu užnuodytą obuolį, rašo „Lietuvos rytas", remdamasis „The Register“ ir CNN.
Tebuvo praėję dveji metai po to, kai jis buvo nuteistas cheminei kastracijai už „sunkų nusižengimą moralei“. Jungtinėje Karalystėje anuomet nusikaltimu buvo laikomas homoseksualumas.
A.Turingas tąsyk iškart neteko darbo šalies elektroninio šnipinėjimo agentūroje GCHQ, o sulaukęs 41 metų mirė.
Nors homoseksualumas Jungtinėje Karalystėje nuo 1967 metų nelaikomas nusikaltimu ar liga, šalies valdžia ilgus metus nesistengė pataisyti A.Turingo reputacijos.
2009-aisiais tuometis britų premjeras Gordonas Brownas paskelbė atsiprašymą ir pareiškė, kad su A.Turingu buvo elgiamasi baisiai.
Bet dar 2012 metais Londonas atmetė raginimą paskelbti A.Turingui oficialią – karališkąją malonę po mirties.
Esą jis buvo deramai nuteistas už tai, kas tuo metu buvo nusikaltimas.
Vis dėlto šiemet istorinė neteisybė pagaliau atitaisyta.
„A.Turingas nusipelno būti atsimenamas dėl savo indėlio į mokslą ir pastangų užbaigti Antrąjį pasaulinį karą“, – pareiškė Jungtinės Karalystės teisingumo sekretorius Chrisas Graylingas.
Vis dėlto diskusijos dėl A.Turingo, regis, nesibaigs. Vos suteikus mokslininkui karališkąją malonę vėl pasipylė kalbos, kad jis iš tiesų nenusižudė.
„Vyriausybė turėtų atnaujinti A.Turingo, kuris buvo gėjus, mirties aplinkybių tyrimą. Būtina ištirti tikimybę, kad jį nužudė šalies saugumo tarnybos“, – paskelbė britų gėjų teisių aktyvistas Peteris Tatchellas.
„Nors teigiama, kad jis suvalgė cianidu užnuodytą obuolį, tas obuolys niekada nebuvo ištirtas.
A.Turingas buvo grėsmė saugumui. Tuo metu mūsų šalyje homoseksualai buvo medžiojami kaip raganos viduramžiais, o saugumiečių laikomi priešiškų valstybių taikiniais šantažui“, – teigė P.Tatchellas.
Aktyvisto teigimu, saugumo tarnyba MI5 greičiausiai baiminosi, kad A.Turingas gali perduoti slaptą informaciją Sovietų Sąjungai.
A.Turingas vadinamas informatikos tėvu – jis suvaidino lemiamą vaidmenį iššifruojant nacistinės Vokietijos kodą „Enigma“. Istorikų nuomone, tai paankstino Antrojo pasaulinio karo pabaigą.
„Enigma“ buvo naudojama komunikacijai tarp vokiečių povandeninių laivų Atlanto vandenyno šiaurėje šifruoti.
A.Turingas taip pat publikavo darbus apie ankstyvuosius kompiuterius.
1936 metais ji aprašė „universaliąją Turingo mašiną“, išplėtodamas teoriją apie vieną mašiną, vykdančią daugelio funkcijas, – kaip šiandienos kompiuteriuose.
