„Man tai nėra paprastas kaupimas. Mano kolekcija – pirmiausia ir svarbiausia – žinios“, – tvirtino 44 metų Skirmantas Andriušis.
Į kelis albumus per keliolika metų pareigūnas sudėjo per 300 nuotraukų.
Jas S.Andriušis vadina geriausiais dokumentais. Fotografijose užfiksuoti įvairūs tarpukario Lietuvos policijos įvykiai bei pareigūnai.
Komisariato vadovas unikalių nuotraukų nesibodi paieškoti šalies sendaikčių turguose, internetiniuose aukcionuose. Kartais įdomių fotografijų bei leidinių jam parūpina draugai ir artimieji.
„Istorija domiuosi nuo pradinių klasių. Tam didelės įtakos turėjo mano senelis. Ketinau studijuoti istoriją, tačiau 1990-ieji metai Lietuvoje pakeitė mano planus – pasukau į tarnybą policijoje.
Su tarpukario Lietuvos policija susijusią kolekciją pradėjau rinkti, nes buvo įdomu, ką aš pats darau. Mano giminėje nebuvo policininkų.
Anų laikų nuotraukos bei įvairūs dokumentai atskleidė, kaip 1918-aisiais sudėtingai kūrėsi šalies policija. Trūko uniformų, pareigūnai rengėsi ir ginklavosi, kaip kas norėjo ir galėjo. Tačiau 1940-ųjų išvakarėse mes jau turėjome pakankamai modernią policiją, bemaž nenusileidžiančią Vakarų šalims“, – lrytas.lt pasakojo S.Andriušis.
1918 metais Lietuvoje įkurta teisėtvarkos ir teisėsaugos institucija vadinosi milicija, tik po kelerių metų ji tapo policija.
„Iš pradžių valsčiuose buvo renkami milicijos atstovai, kurie be atlyginimo rūpinosi viešąja tvarka parapijose.
Pagrindinės transporto priemonės buvo dvi – arkliai ir dviračiai. 1932-aisiais Kaune įsikūrė Judėjimo policijos nuovada, atitinkanti dabartinę Kelių policiją.
Arkliams išlaikyti policininkas prie algos gaudavo priedą, vadinamuosius pašarų pinigus.
Tarpukario Lietuvos policija turėjo 750 arklių, tūkstantį dviračių, 40 motociklų, po 10 lengvųjų automobilių bei sunkvežimių.
Pareigūnus anuomet rengė dvi mokyklos: aukštesnioji Kaune ir žemesnioji Rokiškyje. Tais laikais Lietuvos policininkai vykdavo stažuotis į užsienį“, – pasakojo S.Andriušis, laisvalaikį leidžiantis ne prie televizoriaus, o studijuodamas tarpukario Lietuvos teisinę literatūrą.
Vartydamas archyvinius dokumentus pareigūnas aptiko faktų, griaunančių iki šiol gan populiarų mitą.
„Dažnas senosios kartos atstovas sako: „Va, prie Smetonos tai buvo policija“. Nieko panašaus, be reikalo idealizuojami anų laikų pareigūnai.
Aptikau dokumentų, kuriuose užfiksuoti tarpukario Lietuvos pareigūnų drausmės pažeidimai: bičiulystė su kontrabandininkais, girtavimas, tarnybinės uniformos dėvėjimo pažeidimai. Tais laikais apskrities viršininkas nusižengusiam pareigūnui galėdavo skirti net arešto bausmę“, – teigė Marijampolės AVPK viršininkas S.Andriušis.
Tarpukario Lietuvoje policijos pareigūnai dažniausiai tirdavo vagystes, nužudymus, pašto ženklų bei pinigų klastojimus, kontrabandą.
Į Lietuvą nelegaliai buvo gabenamas spiritas, sacharinas ir net siuvimo mašinų adatos iš Vokietijos. Užsiimti šiuo nelegaliu verslu lietuvius vertė dideli muitai.
S.Andriušio kolekcijoje yra nuotrauka, kurioje prie grafų Tiškevičių rūmų Palangoje įsiamžinęs prieškario policijos orkestras.
„Jis vasarą nuolat grodavo Palangoje. Kaip pasakytume dabar – savotiška viešųjų ryšių akcija. Beje, Lietuvos policija tarpukariu turėjo ir vyrų kanklininkų kolektyvą“, – sakė S.Andriušis.
Tarpukario policija saugodavo šalies pasienį, priverčiamojo darbo stovyklas Varniuose bei Dimitrave.
„Daugelio tų laikų policijos pareigūnų bei valdininkų likimas buvo tragiškas. Vieni jų 1941-aisiais buvo ištremti į Sibirą, kiti – pasitraukė į Vakarus. Per trumpą laikotarpį didelę pažangą padariusi Lietuvos policija buvo sunaikinta“, – pasakojo S.Andriušis.
Policijos departamentas, pasinaudodamas Marijampolės AVPK viršininko S.Andriušio kolekcija, ketina rengti parodą apie tarpukario Lietuvos policijos istoriją. Ji keliaus po įvairius šalies policijos skyrius. ˙
