Tai jis sakė Vyriausybėje pirmadienį vykusioje ceremonijoje, kurioje Izraelio ambasadorė įteikė Pasaulio tautų teisuolių apdovanojimus dviejų dešimčių asmenų artimiesiems. Visi šie žydų gelbėtojai apdovanoti po mirties.
„Šiandien lenkiamės savo bendrapiliečiams, kurie rizikuodami savo gyvybe gelbėjo žydus nuo budelio rankos. Šie drąsuoliai jautė pareigą savo gyvenimu skelbti, kad net ir mirties akivaizdoje žmogus turi išlikti žmogumi (...). Lietuvoje netrūksta memorialų, skirtų Holokaustui atminti. Pasaulio tautų teisuoliams taip pat turėtume skirti ypatingą dėmesį ir pagarbą, mūsų visų pareiga - siekti, kad pasaulis išgirstų nukentėjusiųjų skausmą ir sužinotų didvyrių vardus“, - sakė A.Butkevičius.
Pasaulio tautų teisuolių apdovanojimų už savo giminaičius į Vyriausybę atvykę atsiimti žmonės sakė, kad žydų gelbėtojai labai rizikavo ir nusipelno įvertinimo.
„Tuo metu tai buvo rizika, nes šalia gyveno vokiečių karininkai, ir tas vaikas rūsy buvo slepiamas, ir bet kuriuo metu galėjo jie užeiti, bet kuriuo metu, aišku, ir jos vaikams buvo didelė rizika“, - žurnalistams sakė teisuolės titulą gavusios Antaninos Levinienės anūkė Judita.
Kaip pasakojo moteris, jos močiutė slėpė draugės sūnų, kol pavyko pakeisti jo dokumentus ir suorganizuoti jam kelionę pas Latvijoje gyvenusį dėdę.
„Turime dėti pastangas, kad vaikai mūsų mokintųsi žmogiškumo, kaip būtent išlikti žmogumi bet kokiomis aplinkybėmis, čia gal kiekvieno valdininko sąžinės reikalas, kaip jisai žiūri į tą žmogiškumą“, - paklausta, kaip vertina dabartinės valdžios požiūrį į žydų gelbėtojus, sakė ji.
Teisuole paskelbtos Tatjanos Larionovos marti Danutė BNS irgi sakė, kad žydų mergaitę kaip savo dukrą auginę jo vyro giminės pasielgė labai drąsiai.
„Aišku, kad rizikavo ir žinojo riziką, bet gelbėjo kitą žmogų“, - sakė moteris, suabejojusi, ar šiandien žmonės rastų savyje tiek drąsos.
Pasaulio tautų teisuoliais pripažinta daugiau nei 800 Lietuvos piliečių.
Vyriausybė praėjusių metų pabaigoje pritarė, kad Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėję piliečiai gautų laisvės kovų dalyvių statusą ir valstybines pensijas. Iš pradžių Ministrų kabinetas taip pat buvo pasiūlęs Seimui kol kas nepriimti šio įstatymo dėl lėšų trūkumo, bet tokia Vyriausybės pozicija sulaukė pasmerkimo viešojoje erdvėje.
Seimas galutino žodžio dėl to dar netarė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, Holokausto aukų gelbėtojų valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai reikės po 860 tūkst. litų. Vienkartinėms kompensacijoms žuvusiųjų šeimoms išmokėti reikės 1 mln. litų.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami lietuvių kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Karo metais buvo išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą.
