Vėliava virš Reichstago. Kaip buvo suklastota istorinė nuotrauka

Vėliavos iškėlimas virš Reichstago – viena žinomiausių Antrojo pasaulinio karo nuotraukų, žyminti ilgo ir sekinančio karo pabaigą. Joje – keletas Sovietų Sąjungos kareivių, užsilipę ant Berlyno Reichstago pastato stogo, iškelia raudoną vėliavą kaip pergalės prieš fašizmą ženklą.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

May 9, 2014, 9:49 AM, atnaujinta Feb 14, 2018, 3:51 AM

Ši ekspresyvi ir simboliška nuotrauka – dar įdomesnė, žinant tikrąją jos nufotografavimo istoriją.

Kaip ir daugeliu sovietinės propagandos atvejų, taip ir šioje kultinėje nuotraukoje netrūko režisūros, melo ir pagražinimų. Vėliavos virš Reichstago nuotrauka unikali ir tuo, kad, pasauliui dar nesapnuojant „photoshopo“, vaizdą joje sugebėta meistriškai „patobulinti“, nutrinant tai, kas ideologijai būtų buvę itin neparanku.

Pavydėjo amerikiečiams Ivo Džimos

Nuotrauka buvo padaryta 1945 m. gegužės 2-ąją, po vieno kruviniausių istorijoje Berlyno mūšio, kuris prasidėjo balandžio 20-ąją ir truko daugiau kaip 10 dienų.

Iš tiesų sovietinė vėliava virš Reichstago suplevėsavo balandžio 30 d. Ją vėlų vakarą, apie 22 val. 40 min., iškėlė 23 metų rusas Michailas Mininas. Tačiau pagal to meto technologijas tokiu paros metu fotografuoti buvo pernelyg tamsu.

O sovietams be galo norėjosi turėti nuotrauką, panašią į amerikiečių 1945 m. vasario 23 d. įspūdingą kadrą, užfiksuojantį amerikiečių vėliavos iškėlimą Ivo Džimoje (Japonijoje).

Kitą dieną vokiečiai sovietų vėliavą nukabino. Tačiau gegužės 2 d. sovietų kariai jau galutinai kontroliavo Reichstago pasatą. Tą dieną, mūšiui nurimus, ir buvo surengta propagandinė fotosesija.

Vėliavą iškėlė ukrainietis

Žydų kilmės karo fotokorespondentas Jevgenijus Chaldėjus (beje, gimęs Ukrainoje, Juzivkoje - dabartiniame Donecke), gavęs agentūros TASS užduotį, atvyko prie Reichstago, atsivežė ir raudoną vėliavą, kuri ir įamžinta jo garsiojoje nuotraukoje.

Tuo metu virš Reichstago jau plevėsavo ne viena sovietinė vėliava. Fotografas paprašė šalia sutiktų kareivių padėti jam užpilti ant stogo ir papozuoti. Radęs tinkamą fotografavimui vietą, J.Chaldėjus išpyškino net dvi fotokasetes.

Jaunas vaikinas, garsiojoje nuotraukoje kabinantis vėliavą – aštuoniolikmetis ukrainietis Aleksejus Kovaliovas iš Kijevo. Jam padėjo dagestanietis Abdulchakimas Ismailovas ir baltarusis iš Minsko Leonidas Goryčiovas.

Suprantama, politiniu ir ideologiniu požiūriu tokios vėliavą kabinančių nugalėtojų tautybės sovietams nelabai patiko, todėl oficialioje versijoje ukrainietis tapo rusu Michailu Jegorovu, o dagestanietis – Josifo Stalino tautiečiu gruzinu Melitonu Kantarija. Pastarieji tapo Sovietų Sąjungos didvyriais, o tikriesiems nuotraukoje nufotografuotiems vaikinams NKVD prigrasė tylėti.

Nuo rankos dingo antras laikrodis

Nuotrauka, tapusi Antrojo pasaulinio karo pabaigos simboliu, buvo išspausdinta 1945 m. gegužės 13 d. žurnale „Ogoniok“.

Tačiau tuo įdomybės nesibaigia. Pasirodo, žurnale vaizdas išspausdintoje nuotraukoje skiriasi nuo to, kurį nufotografavo J.Chaldėjus.

Nuotraukos originalo negatyve, kurį 2013 m. iš fotografo dukters nupirko verslininkas Romanas Trocenka ir perdavė Maskvos žydų muziejui, matyti, kad ukrainiečiui padedantis kabinti vėliavą dagestanietis ant rankų užsisegęs du laikrodžius.

Nors antrasis ciferblatas teoriškai gali būti ir ne laikrodžio, o kompaso, „Ogoniok“ redakcija, net ir neturėdama „photoshopo“, antrąjį laikrodį nutrynė, vėliavą kabinti padedančio kareivio dešiniąją ranką palikdama švarią.

Sovietų kariai dažnai buvo kaltinami plėšikavimais ir vagystėmis, laikrodis galėjo būti pasisavintas ir nusegus nuo žuvusiojo rankos. O tokie dalykai pergalę prieš blogį turinčioje simbolizuoti nuotraukoje nugalėtojų būtų tikrai nepapuošę.

Parengė Jurgita Noreikienė

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.