Atkastame kape buvo palaidotas ne tik neolito laikotarpiu gyvenęs ir miręs žmogus. Kartu su mirusiuoju buvo palaidota ir karvė. Pirminės apžiūros duomenimis, ir žmogaus, ir gyvulio kaulai po žeme gali būti išgulėję tokį pat laiką – per 4000 metų.
„Kape rasti ir žmogaus, ir gyvulio kaulai labai lengvi, poringi, trapūs. Jie po žeme išgulėjo ne vieną tūkstantį metų. Panašu, kad mums pavyko aptikti gyvulių augintojo kapą. Šalia žmogaus buvo palaidota karvė be ragų. Žymės ant gyvulio kaulų rodo, kad jo ir oda buvo nudirta. Tikėtina, kad oda buvo panaudota apdarams pagaminti, o ragai to laikmečio įrankiams“, – sakė K.Duderis.
Panašių neolito laikotarpio palaidojimų, kad viename kape būtų žmogus su įkapėmis bei gyvuliu, Lietuvoje iki šiol nebuvo. Tokių kapaviečių archeologai yra aptikę Lenkijoje ir Baltarusijoje. Neolito laikotarpio palaidojimai visoje Europoje yra itin retas radinys. Be Biržų neolito kapavietės mūsų šalyje toks radinys paskutinį kartą buvo aptiktas prieš tris dešimtmečius.
K.Duderio vadovaujamų archeologų rastoje kapavietėje žmogus gulėjo miegančiojo, arba gemalo poza – ant šono. Jo rankos buvo padėtos po galva, kojos suriestos. Prie mirusio žmogaus buvo įkapės – titnago kirvelis ir peiliukas, kaulinis adiklis, bei amuletas – šerno iltis.
Palaidojimas buvo rastas atlikus kasinėjimus 80 kvadratinių metrų plote, Apaščios upės ir Širvėnos ežero santakoje. Šioje vietoje tiesiamas Biržų miesto dviračių takas. Kasant tranšėją, buvo užkliudytas kapas ir į paviršių iškelta žmogaus kaukolė. Tuomet šioje vietoje, kur buvo rasta kaukolė, archeologai pradėjo tyrinėjimus. Jų darbą vainikavo akmens amžių menantis radinys.
K.Duderis sako, kad šios vietovės tyrinėjimus yra būtina pratęsti. Kasinėjant buvo rasta titnago nuolaužų, prie kurių kadaise lietėsi žmogaus ranka. Archeologo nuomone, tikėtina, kad šioje vietoje būta neolito gyvenvietės. Todėl jis viliasi, jog tolimesnis vietovės tyrimas gali pateikti ir daugiau staigmenų.
„Ieškosiu privačių rėmėjų ir vėl norėčiau imtis darbo. Jei nesurasiu rėmėjų, gal atsiras savanorių, sutiksiančių pagelbėti kasinėti aplink rastą kapavietę esančią tritoriją“, – savo planais pasidalino K.Duderis.
