Lietuvis karys nacių kulkos išvengė tik per atsitiktinumą

Šimtametis senolis Vytautas Jocius stovėjo prie paminklo sušaudytiems Vietinės rinktinės kariams. Žiūrėdamas į paminklą, šis garbingo amžiaus sulaukęs vyras galėjo atmintyje iššaukti ir kitą, stipriai įsirėžusį šios vietovės vaizdą. Toje vietoje, kur šiandieną stovi paminklas, į kurį žiūrėjo V.Jocius, prieš 70 metų buvo iškastas didelis griovys. O prie griovio stovėjęs jis pats ir kiti kareiviai. Atvežti sušaudyti.

Daugiau nuotraukų (1)

Evelina Valiuškevičiūtė

Jun 6, 2014, 10:52 PM, atnaujinta Feb 13, 2018, 2:42 AM

Tačiau V.Jocius mirties išvengė.

Tai jis papasakojo per iškilmingą minėjimą. Penktadienį Vilniuje Panerių memoriale buvo pagerbti prieš 70 metų sušaudyti Vietinės rinktinės savanoriai.

Ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos vietinės rinktinės kariai, eiles skaitė aktorius Tomas Vaisieta. Žuvusieji buvo pagerbti tylos minute.

Išsisuko nuo siaubingo likimo

Iš viso, vokiečiai 1944 m. sušaudė 86 Lietuvos vietinės rinktinės savanorius. Tačiau prie bendrojo kapo buvo išrikiuota daugiau pasmerktųjų. Dviems pavyko išvengti tragiškos lemties. Vienas jų – šimto metų sulaukęs V.Jocius. Tuo metu jis buvo Vilniaus apygardos vadas.

„Šio renginio dalyviai, kariai savanoriai, ponas ministeri ir ypatingai atkreipiu vienos moters dėmesį. Jos tėvas yra čia paguldytas – šiame kape. Kaniavos kaimo kautynėse išvaduojant Kaniavos kaimą, dalyvavau ir aš. Šiose kautynės žuvo dvylika karių savanorių. Likusiuosius atvežė čia, arba išvežė į Vokietiją darbams“, – žvilgsnį į masinę kapavietę nukreipė V.Jocius.

Nors ir sulaukęs įspūdingo amžiaus, vyras gerai prisiminė detales. Čia pat – buvęs didelis griovys, o prie jo išrikiuoti savanoriai. Sunkvežimiai pilni rinktinės savanorių laukė, kada galės pajudėti Vokietijos link – tie, kurie nebuvo pasmerkti mirčiai, buvo išvežti priverstiniams darbams.

„Mūsų buvo išrikiuoti 88. Tačiau į tuos sunkvežimius papuolėme ir mes – toks Jankauskas iš Kauno ir aš. Nes mus išėmė . O išėmė todėl, kad mes abu buvome tikintys ir pamatėme, kad ant vokiečių diržų parašyta „Viešpats su mumis“ (Vok. Gott mit uns – Red.).

Ir mes pamatėme, kad kulkos čia pat, automatai prieš mus!

Tada neturėjome kitos išeities, pareiškėme, kad „Dievas su mumis – „Gott mit uns!“ Vokiečiai išplėtė akis ir išėmė mus iš eilės, įsodino į sunkvežimį ir išvežė į Vokietiją darbams“, - emocingai pasakojo V.Jocius.

Važiuojant prikištu sunkvežimiu kareivių iš Panerių, V.Jocius dar spėjo išgirsti, kaip šaudomi jo draugai.

„Štai čia jie šiandien suguldyti... Norime jaunimui palinkėti, kad eitų mūsų keliais, kad gintų Lietuvą tėvynę! Per dvi savaites atsirado karių savanorių. O vokiečiai negalėjo surinkti! Štai, kokia buvo padėtis“, - sakė V.Jocius. Karys savanoris džiaugėsi matantis kitokią, stipresnę Lietuvą.

Ceremonijoje dalyvavęs Krašto apsaugos ministras J.Olekas tikėjosi, kad Vietinės rinktinės kariai įkvėps ir jaunąją kartą. Jis pabrėžė, kad praėjęs amžius buvo pažymėtas ir pergalėmis ir pralaimėjimais. Tačiau tie pralaimėjimai buvo trumpi. Šiandieną yra naujas etapas, kai ketvirtį amžiaus Lietuva yra laisva, o dešimtmetį ginama NATO karinio bloko.

„Jau dešimtmetis, kai Lietuva ne viena stoja ginti savo valstybės. Šiaurės Atlanto Aljanso partneriai atvyko kovoti, kad joks okupantas, joks agresorius nedrįstų žengti pro Lietuvos sienas“, - sakė J.Olekas.

Rinktinę išformavo žvėriškai

Vietinė rinktinė pradėta formuoti 1944 m. pradžioje, kai  vasario 16 d. generolas Povilas Plechavičius per radiją paragino šalies jaunimą stoti į rinktinę ir kovoti už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Per keletą dienų į rinktinę savanoriais užsirašė 19,5 tūkst. jaunuolių.

P.Plechavičius kreipėsi į Lietuvos jaunimą: „Lietuviai kariai! Kai tėvynė pavojuj, imkime tvirtai ginklą į savo rankas, kad visi susibūrę į Lietuvos rinktinę išvalytume savo žemę nuo visų tų iš Rytų beslenkančių banditų, kurie žudo mūsą brolius, niekina mūsą moteris, plėšia ir degina mūsą turtą, o tu Lietuvos jaunime, kuris neturėjai ginklo rankose, seki savo vyresniąją brolių pėdomis.“

1944-ųjų pavasarį, vokiečių okupacinėms pajėgoms pareikalavus, kad rinktinės batalionai pereitų jų žinion, rinktinė pradėjo demobilizuotis.

Tuomet vokiečiai nutarė rinktinę likviduoti. 1944 m. gegužės 17–21 dienomis suėmė rinktinės štabo narius ir dalį kitų karininkų, Paneriuose sušaudė 86 rinktinės karių, o apie 3 tūkst. išvežė į Vokietiją priverstiniams darbams.

2004 m. birželį, siekiant įamžinti 1944 m. gegužę Aukštuosiuose Paneriuose sušaudytų Lietuvos vietinės rinktinės karių savanorių atminimą, Panerių memoriale buvo atidengtas paminklas.

Penktadienį per minėjimą Vietinės rinktinės kariams savanoriams Česlovui Adomavičiui, Jonui Garliauskui ir Juozapui Šimkui krašto apsaugos ministras J.Olekas įteikė krašto apsaugos sistemos medalius „Už nuopelnus“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.