Kitados unitai valdė ištisą Vilniaus senamiesčio kvartalą iki pat Aušros vartų. Jame ne tik buvo bažnyčia, vienuolynas, bet ir veikė dvasinis unitų centras, spaustuvė.
„Daug kas, netyčia pas mus užklydęs, labai nustemba. Klausinėja, kas mes tokie, ir prisipažįsta nieko negirdėjęs nei apie Bazilijonų - vienuolių ukrainiečių – ordiną, nei apie unitus“, – sakė 22 metų vienuolis ukrainietis Teodoras Dutčakas, sutikęs aprodyti dabartines unitų valdas.
Pripažino Romos popiežių
Daugiau išmanyti apie Šv.Bazilijaus ordino religinę bendruomenę tiesiog privalu, nes tai vienintelis ordinas, susiformavęs Lietuvoje.
Jo pradžia buvo Vilniaus Švč.Trejybės vienuolynas. Unitais bazilijonus imta vadinti po Bresto unijos, sujungusios Romos ir graikiškąją tradicijas.
Apeigos ir toliau išliko stačiatikių, bet dvasiniu vadovu imta laikyti Romos popiežių.
Pasak unitų veiklą tyrinėjančios istorikės Aldonos Vasiliauskienės, jie siekė, kad 1054 m. suskilusi Krikščionių bažnyčia susivienytų, o stačiatikiai pripažintų popiežiaus viršenybę.
Būtent Vilniuje trylika metų kunigavo Juozapatas Kuncevičius, kuris 1604 metais, būdamas 24-erių, įstojo į Švč.Trejybės vienuolyną. Jo laikais vienuolyne būta šimto vienuolių. Vėliau jis buvo paskelbtas šventuoju.
Žiemą būna labai šalta
Žengiame su broliu Teodoru pro Švč.Trejybės bažnyčios duris. Apleistas šventovės vidaus vaizdas kelia tik liūdesį.
„Ji nuo sovietmečio nė karto nerestauruota, todėl ir atrodo panašiai kaip šiuo metu karo niokojama Ukraina, – apgailestavo vienuolis. - Žiemą joje šalčiau nei lauke, todėl meldžiamės koplyčioje, kurią mums pavyko suremontuoti.“
Maždaug aštuoniasdešimt Vilniaus šeimų yra šios bažnyčios nariai. Ukrainiečių Lietuvos sostinėje gyvena daugiau, tačiau kai kurie jų lankosi stačiatikių šventovėse.
Šeštadieniais bazilijonai užsiima su vaikais, moko juos katekizmo. Taip pat leidžia savo laikraštį.
Rasti vienuolių kapai
Prieš penkis šimtus metų šią bažnyčią pastatė Konstantinas Ostrogiškis.
Caro valdymo metais ji atiteko stačiatikiams, o sovietmečiu uždraudus Bazilijonų ordiną bažnyčioje veikė įvairios mokslo įstaigos.
Brolis Teodoras pasakojo, kad jau planuojama imtis bažnyčios restauracijos. Pirmasis darbas – sutvarkyti jos stogą. Taip pat laukia archeologiniai tyrinėjimai.
„Suradome bažnyčioje skylę. Tačiau ji tokia, kad ten įlindęs gali ir nebeišlįsti. Reikia, kad tokioje vietoje dirbtų specialistai.
Mes aptikome čia tikras kapines, kai kuriuos palaikus surinkome. Toje vietoje, kurioje žioji skylė, palaidota daug mūsų vienuolių“, - pasakojo palydovas.
Darbo – per akis
1991 m. šventovė su vienuolynu buvo grąžinta Šv.Bazilijaus ordinui. Tada kreiptasi į Ukrainą, kad Vilniuje laukiama vienuolių bazilijonų.
„Šiuo metu vienuolyne esame keturiese, – sakė brolis Teodoras. – Mudu su broliu Pranciškumi atvykome į Vilnių balandžio 1-ąją padėti dviem čia dirbantiems šventikams pasirengti bažnyčios jubiliejaus iškilmėms.
Rudenį abu grįšime į Ukrainą, kur tęsime studijas Lvovo seminarijoje. Man labai patinka Vilnius ir jo žmonės. Bet kokia sunki jūsų kalba! Galbūt čia dar atvyksiu baigęs seminariją.
O kol kas mūsų vietą galbūt užims kiti broliai, nes darbo yra labai daug. Reikia tyrinėti archyvus, ieškoti, kur dingo nemažai mūsų turto.
Buvo čia ir stebuklinga ikona. Išlikęs kambarys, kuriame gyveno mūsų šventasis Juozapatas Kuncevičius. Jei pavyktų rasti jo daiktų, galėtume atidaryti savo šventojo muziejų.“
Atsidūrė teisingame kelyje
Bazilijonų vienuolynai išsimėtę po visą pasaulį, Ukrainoje jų yra 28, svarbiausias – Lvove. Dvasinis centras įsikūręs Romoje.
Brolio Teodoro pasakojimu, šis ordinas yra misionieriškas. Jo nariai paprastai vadinami tėvais bazilijonais, nes daugumą jų sudaro šventikai.
Baigę dvasinę seminariją jie pamokslaudami važinėja po vienuolynus. Tačiau jei nenori siekti šventiko rango, gali likti ir broliu vienuoliu.
„Vakarų Ukrainoje yra mokykla, vadinamoji Šv.Juozapato kolegija, kurioje mokosi vaikai nuo devintos klasės. Aš ją taip pat baigiau, o paskui pasiprašiau į Krečivo vienuolyną netoli Lvovo.
Ten privalu pabūti tam tikrą laiką kiekvienam, kuriam norisi tapti bazilijonų vienuoliu. Laukia darbas vienuolyno laukuose, gyvulių fermoje, žvakių gamykloje.
Vienuoliai taip pat dirba su vaikais, rengia juos komunijai. Suteikiama galimybė pasitikrinti, ar tikrai vienuolystė yra tavo pašaukimas.
Jei ne – sugrįžti į pasaulietinį gyvenimą. Aš tame vienuolyne praleidau dvejus metus ir supratau, kad esu teisingame kelyje. Tada priėmiau mūsų įžadus – skaistumo, paklusnumo ir neturto“, – pasakojo brolis Teodoras.
Kalboms laiko lieka mažai
Visuose bazilijonų vienuolynuose gyvenama pagal tą pačią paprastą dienotvarkę.
Diena prasideda šeštą valandą rytmetine malda, po pusryčių studijuojantys mokosi, o vienuoliai dirba įvairius darbus.
Pietūs prasideda nuo maldos, paskui vėl dirbama. Toliau – vakarinė malda, vakarienė ir laisvas laikas, kai galima pabendrauti, pažiūrėti televizorių.
Pusę dešimtos vėl meldžiamasi, o paskui įsigalioja tyla iki pat ryto. Kalbėti vienuoliai pradeda tik po rytinės maldos.
Rusija – skaudi tema
Tolimas atstumas ir kasdienių darbų virtinė Vilniaus bazilijonams nepadeda užmiršti skaudžių įvykių Ukrainoje. Brolis Teodoras skaito naujienas internete ir dalijasi jomis socialiniuose tinkluose.
Per Maidano įvykius nuo snaiperio kulkos žuvo jo bendramokslis iš kolegijos.
„Politika – tamsus reikalas, – atsiduso vienuolis. – Žmones išvaro iš proto. Mano teta užaugo Ukrainoje, nutekėjo į Rusiją ir dabar klausia manęs, kodėl mes taip nekenčiame rusų.
Negaliu atsistebėti šiuo klausimu. Juk ji laisvai važinėja į Ukrainą, ten kalba rusiškai ir niekas jos dėl to neskriaudžia. Bet jeigu Rytų Ukrainoje prasižiosi ukrainietiškai, kaipmat būsi apšauktas banderovininku.
Aš tikrai nejaučiu neapykantos nei Rusijai, nei rusams. Nors daugiausia klausausi ukrainietiško folkloro, turiu ir mėgstamų rusų dainininkų. Kaip matote, ir bendrauti rusiškai neatsisakau.
Kai Kijeve meldžiamasi už Ukrainą, susirenka visos konfesijos, tačiau rusų stačiatikių šventikų ten nepamatysi. Patriarchas Kirilas meldžiasi tik už stačiatikius.
Mūsų šventikai teikia pagalbą sužeistiems žmonėms ir meldžiasi už susitaikymą, o stačiatikių – laimina ginklus. Na, bet visur yra gerų žmonių.“
