Smiltynėje atidaryta nauja ekspozicija – eksponuojami XIX–XX amžiais nuskendusio burinio laivo korpuso fragmentai.
Muziejaus lankytojai gali apžvelgti ir kuterio liekanas – tokiais burlaiviais išplaukę iš Klaipėdos uosto į Baltijos jūrą žvejai gaudydavo lašišas.
Nuskendusių laivų liekanos buvo aptiktos Melnragės priekrantėje. Maždaug 18 metrų ilgio ir 6 metrų pločio burlaivio dugno dalis riogsojo prie pat moterų nugulto paplūdimio.
Nuskendo ties uosto vartais
Jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius neatmeta tikimybės, kad į krantą išplautos 1923 metais ties Klaipėda nuskendusio Vokietijos burlaivio „Grisslan“ liekanos: „Iš Gotlando salos cementą plukdžiusį burlaivį įveikė audra. Ties uosto vartais jis nugarmėjo į dugną, bet įgula spėjo išsigelbėti.“
Klaipėdos uosto prieigose nuskendęs maždaug 30 metrų ilgio „Grisslan“ su aukštais stiebais buvo užgriozdijęs įplaukos kanalą, apsunkino laivybą. Narams pavyko iškelti iš vandens tik dalį skenduolio korpuso ir krovinį – medines statines su sukietėjusiu cementu.
Kitas jūros dugne likusias medinio burlaivio liekanas bangos nubloškė į Melnragės priekrantę ir užvertė smėliu. Čia dunkso ir daugiau įvairiais laikais nuskendusių senovinių laivų – praeities tragedijas primena po smarkesnių audrų į krantą išmetamos jų liekanos.
Domina senienų rinkėjus
Dar vienas nuskendęs burlaivis aptiktas ties Nemirseta.
Istorikų teigimu, jį nelaimė galėjo ištikti XVI a. pabaigoje. Kitus Melnragėje neseniai rasto skenduolio griaučius tyrinėja paveldosaugininkai.
Sūrus jūros vanduo ir smėlis apsaugo nuskendusius burlaivius. Jei tik bangų mūša jų nesuardo, išplauti ar ištraukti į krantą jie atrodo beveik tokie pat kaip ir anksčiau. Tačiau čia skenduolių tyko nauji pavojai.
Lietuvos paplūdimiuose kartais išnyrančių istorinių laivų liekanos vilioja landžius senienų rinkėjus ir medžio drožėjus. Jie žino, kad vandenyje daugelį metų mirkusi ąžuolo ar pušies mediena – puiki žaliava vazoms, dievukams, rankdarbiams.
Siūlo gramzdinti į vandenį
Sūriame vandenyje nepūvantis medis, ištrauktas iš jūros, greitai pavirsta dulkėmis, todėl LJM darbuotojai suka galvą, kaip apsaugoti iškeltus laivų fragmentus nuo žalingo aplinkos poveikio – dengtų stoginių nepakaks.
Konservuoti ir laikyti laivų liekanas krante pernelyg brangu. Todėl Klaipėdos universiteto povandeninės archeologijos specialistai siūlo ištirtus vertingiausius radinius vėl gramzdinti į vandenį – eksponuoti juos pačios gamtos sukurtame jūrų parke.
Profesorius Vladas Žulkus jau nužiūrėjęs ir tinkamiausią vietą Baltijos gelmėse – pailgą 2–4 metrų aukščio skardžiais išraižytą daubą šalia Palangos. Pasak jo, ten netoliese guli dar du išskirtiniai eksponatai – XVI–XVII a. nuskendę senoviniai burlaiviai.
