M.Paulkovichius savo knygoje „No Meek Messiah“ svarsto, kad Jėzus tėra krikščionių išgalvotas veikėjas, kurį jie patys nusprendė garbinti.
„Imperatorius Titas, Kasijus Dionas, pontifikas Maksimus, Moragenas, Lukianas, Eufratas, Markas Aurelijus, Damis iš Hierapolio... Atrodo, kad nė vienas iš rašytojų nuo pirmojo iki trečiojo amžiaus niekada negirdėjo apie Jėzų, jo stebuklus ar įgytą pasaulinį pripažinimą“, – pažymi rašytojas.
„Man tenka daryti išvadą, kad Kristus yra mitinis veikėjas. Jėzus iš Nazareto yra tik legenda, galbūt – samplaika kelių asmenybių, kurios galėjo egzistuoti“, – knygoje svarsto autorius.
Iš visų jo tyrinėtų metraščių tik viename buvo paminėtas Jėzus – tokį asmenį jis rado romėnų istoriko Juozapo Flavijaus 95-aisiais parašytame veikale „Žydų karai“ (dar vadinamas „Žydų senovė“). Tačiau M.Paulkovichius mano, kad šis paminėjimas yra suklastotas – esą jį vėliau įtraukė veikalo redaktoriai, bet ne pats autorius. Be to, visoje knygoje Jėzus paminimas tik epizodiškai, nors, atsižvelgiant į jo pasiekimus, jis turėtų būti kone pagrindinis jos veikėjas.
Net pačioje Biblijoje, kaip pabrėžia istorikas, krikščionybę skleidęs šv.Paulius niekada nekalba apie Jėzų kaip apie tikrą asmenį. „Paulius nežino apie skaisčią motiną, nežino Jėzaus kilmės, tėvų, gyvenimo įvykių, dvasinės veiklos, stebuklų, išdavystės, išbandymų, – teigia istorikas. – Paulius nežino nei kur, nei kada Jėzus gyveno, o nukryžiavimą laiko metafora.“
Jam taip pat keista, kodėl pats Jėzus niekada nieko neparašė: „Taigi galime pridėti dar vieną – 127.“
„Milijonai žmonių sužinojo apie Jėzaus nukryžiavimą bei vėliau nutikusius įvykius, tokius kaip prisikėlusių šventųjų armija ir meteorologiniai stebuklai, ne iš kokių nors istorikų – tai aprašyta tik abejotino patikimumo raštuose, parašytuose praėjus dešimtmečiams“, – sako M.Paulkovichius.
Šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 2 mlrd. krikščionių, tačiau jis teigia, kad iki ketvirtojo amžiaus krikščionybė turėjo tik pavienius sekėjus ir buvo tarsi kultas. Todėl jis iškelia teoriją, kad mitinės asmenybės sukūrimas padėjo šiam tikėjimui išlikti ir iškilti.
M.Paulkovichius nurodo, kad yra baigęs Merilando universitetą (JAV), o šiuo metu yra laisvai samdomas rašytojas. Jo publikacijos spausdinamos įvairiuose religiniuose žurnaluose, taip pat jis yra žurnalo „The American Rationalist“ redaktoriaus pavaduotojas ir žurnalo „American Atheist Magazine“ apžvalgininkas.
Bažnyčia oficialaus atsakymo dėl šių pareiškimų nepaskelbė, tačiau internete galima rasti kritiškų įžvalgų apie M.Paulkovichiaus darbą. Internautai teigia, kad Jėzų Kristų ar krikščionybę pamini dar bent trys jo tyrinėti metraštininkai, tačiau knygos autorius to kažkodėl nepastebėjo.
Be to, dalies jo minimų autorių darbų net nėra išlikusių, o kai kurie metraštininkai rašė apie visai kitas sritis – žemdirbystę, mitologiją, astronomiją, matematiką, geografiją ir t.t. Kodėl jie turėjo paminėti Jėzų?
Taip pat pabrėžiama, kad 70 metais romėnai įsiveržė į Izraelį, sunaikino Jeruzalę ir didžiąją dalį šalies, išžudė didelę dalį gyventojų. Iki pamatų buvo sudeginta daugybė miestų, tad nereikėtų stebėtis, kad daug įrodymų apie Jėzaus egzistavimą galėjo būti paprasčiausiai sunaikinti.
Religiją analizuojantys istorikai nurodo, kad, be Juozapo Flavijaus, yra dar keli ankstyvieji šaltiniai, kuriuose tiesiogiai ar netiesiogiai minimas Jėzus Kristus arba krikščionybė: romėnų istorikų Plinijaus Jaunesniojo, Tacito, Svetonijaus raštai bei žydų Talmudas.
Tikintieji mano, kad Jėzus Kristus gyveno Nazareto mieste Galilėjoje. Jis gimė 7–4 metais prieš Kristų, o mirė 30–36 metais. Jis pasikrikštijo pas tuometį pranašą Joną Krikštytoją, o buvo nukryžiuotas romėnų Judėjos provincijos prefekto Poncijaus Piloto įsaku.
