Trys nykstančios Europos kalbos, apie kurias mažai girdėjote

„1992-aisiais, kai aš pradėjau nykstančių kalbų dokumentacijos projektą, daugelis mokslininkų karaimų kalbą laikė išnykusia. Laimei, aš atradau saujelę žmonių, kuri gyvena Lietuvoje ir gerai išmano šią tiurkų kalbą. Aš iš jų išmokau karaimiškai ir su jais bendravau vien tik šia kalba", – britų dienraščiui „The Guardian“ kalbėjo Éva Csató Johanson, Upsalos universiteto (Švedija) tiurkų kalbų profesorė.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Oct 2, 2014, 2:03 PM, atnaujinta Jan 28, 2018, 9:00 PM

Globalizacija ir kultūrų vienodėjimas lemia, kad nemažai daliai pasaulio kalbų kyla grėsmė išnykti. UNESCO išskyrė 150 Europos kalbų, kurios yra pažeidžiamos ir gali išnykti. „The Guardian“ apžvalgininkė Emma Garland pasikalbėjo su mažiau žinomas kalbas – nuo farerų iki pitėjo samių – vartojančiais žmonėmis.

1. Karaimų kalba

Kas ja kalba? Karaimai, gyvenantys Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje.

Kiek žmonių ja kalba? Karaimų kalbą vartoja tik 60 žmonių.

Kaip pasakyti „labas“? „Kiuń jachšy“.

Ar žinojote? Karaimų kalbą vartoja beveik vien tik Trakuose įsikūrusi bendruomenė, kuri čia gyvena nuo XVI amžiaus.

Éva Csató Johanson, Upsalos universiteto (Švedija) tiurkų kalbų profesorė: „1992-aisiais, kai aš pradėjau dokumentacijos projektą, daugelis mokslininkų karaimų kalbą laikė išnykusia. Laimei, aš atradau saujelę žmonių, kuri gyvena Lietuvoje ir gerai išmano šią tiurkų kalbą. Aš iš jų išmokau karaimų kalbos ir su jais bendravau vien tik šia kalba.

Karaimų kalba yra viena Europos tiurkų kalbų. Unikalus karaimų tikėjimas, pagrįstas Senuoju Testamentu, išsivystė IX amžiuje Bagdade. Šio tikėjimo atstovai privalo hebrajų Bibliją skaityti savo gimtąja kalba, šiuo atveju karaimų. Todėl ši kalba aktyviai naudojama apeigų metu. Karaimų kalba atgijo postsovietiniais laikais, kai religija vietinei bendruomenei vėl tapo itin svarbi. Sovietiniais laikais bendruomenė negalėjo praktikuoti religijos, nes bendruomenės mokyklos buvo uždarytos, o karaimai prarado ekonominį integralumą. Kalba jau nebevaidino svarbiausio vaidmens bendruomenės gyvenime.

Tik patys karaimai gali nuspręasti, ar jų kalba turėtų išlikti kokia nors forma. Šiais laikais karaimų kalba yra bendruomenės prioritetas. Be to, Upsalos universitete kiekvienais metais rengiama vasaros mokykla ir karaimų kalbos kursai. Taip mes stengiamės suteikti vertingą akademinę paramą tiems, kurie stengiasi išsaugoti šią unikalią kalbą.“

2. Farerų kalba

Kas ja kalba? Kalbama Farerų salose. Tai salų grupė Atlanto vandenyne, tarp Škotijos ir Islandijos, tarp Atlanto vandenyno ir Norvegijos jūros, autonominis Danijos regionas.

Kiek žmonių ja kalba? 66 tūkst. tiek Farerų salose, tiek Danijoje.

Kaip paskakyti „labas”? „Góðan dag“.

Ar žinojote? Farerų kalba išsivystė iš senovės skandinavų kalbos, joje išliko daugiau būdingų senosios kalbos bruožų nei kokioje nors kitoje modernioje kalboje, išskyrus islandų.

Durita Dahl Djurhuus, gyvena Farerų salose, kalba farerų kalba:

“Gimiau Danijoje 1972 metais. Abu mano tėvai yra farerai, bet tuomet studijavo Danijoje. Praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje didžioji dalis fareriečių išsilavinimo siekė užsienyje, dažniausiai Danijoje.

Mano šeima daugiausia bendravo su fareriečiais, o mano gimtoji kalba buvo farerų. Tačiau kai mokiausi Danijoje, mokykloje niekas nesuprasdavo, kai aš kalbėdavau gimtąja kalba. Aš mokėjau tiek danų, tiek farerų kalbas, bet nebuvau išmokusi jų atskirti. Sykį mokytojas mane subarė dėl to, kad kalbėjau farerų kalba su kita mergaite, ir liepė kalbėti daniškai. Kadangi aš nežinojau, kuri kalba yra kuri, aš paprasčiausiai lioviausi mokykloje apskritai kalbėti. Vėliau mokytojai pranešė mano motinai, kad aš nekalbu, ir patarė šeimoje su manimi kalbėti tik daniškai. Tą laiką, kai nekalbėjau, aš bandžiau suprasti, kuo skiriasi tos dvi kalbos, ir galiausiai viskas atsistojo į savo vietas. Žinoma, su savo tėvais ir toliau kalbėjomės farerų kalba.

Paauglystėje su šeima persikėlėme į Farerų salas. Netrukus supratau, kad mano farerų kalba yra siaubinga, su didžiuliu danišku akcentu. Daug išmokau skaitydama knygas farerų kalba. Dabar aš nuolatos kalbu farerų kalba, kartais – danų ir anglų.

Farerų kalba unikali tuo, kad ja kalba labai mažai žmonių, o pati kalba ilgą laiką buvo izoliuota. Farerų kalba labai artima senovės skandinavų kalbai, tad joje išliko senovinių garsų, įdomiausia, kad ne tų, kurie išliko islandų kalboje. Kiekviename miestelyje kalbama savu dialektu. Pačios salos yra labai mažos, tik 1400 kvadratinių kilometrų ploto, bet tarp farerų kalbos dialektų, kuriais kalbama šiaurėje ir pietuose, yra labai daug skirtumų.

Visi gyvenantys Farerų kalbose paprastai vartoja farerų kalbą. Tad pati kalba nemiršta, bet nyksta kai kurie mažų kaimelių dialektai. Stengiamasi farerų kalbą išsaugoti, bet tai sudėtinga kova. Jauni žmonės taip pat vis mažiau kalba šia kalba. Nežinau, kodėl? Turbūt tai nėra pakankamai šiuolaikiška ir kieta.”

3. Pitėjo samių kalba

Kas ja kalba? Samiai, gyvenantys Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Rusijoje.

Kiek žmonių ja kalba? Iš vietinės 20 tūkst. populiacijos išliko tik 20 kalbančiųjų šia kalba.

Kaip pasakyti „labas“? „Buorist“.

Ar žinojote? Pitėjo samiai neturi oficialios rašytinės kalbos.

Joshua Wilburas iš Freiburgo universiteto (Vokietija), Laplandijoje tyrinėjantis tradicines kultūras:

„Dabartinis mano projektas susijęs su tuo, kaip pitėjo samių kalba leidžia įsigilinti į kultūrą ir tradicijas, nes joje yra tam tikrų žodžių ar frazių, kurios vienu ar kitu būdu susijusios su kultūra. Tad mes dokumentuojame ir archyvuojame pitėjo samių kalbą, kol ji dar neišnyko. Nors nėra rašytinės pitėjo samių kalbos, mes stengiamės tokią sukurti. Aišku, žmonės rašo ta kalba, tik nėra standarto. Kitaip tariant, nėra nieko panašaus į Oksfordo žodyną pitėjo samių kalba.

Aš dirbu su keturiais penkiais žmonėmis, kurie laisvai kalba pitėjo samių kalba, bet jie visi yra dvikalbiai. Jei kalbėtum vien pitėjo samių kalba, turėtum nedaug galimybių išlikti bendruomenėje. Kad galėtum dirbti, privalai kalbėti bent dviem kalbomis. Šiaurinių elnių piemenys – iki šiol gan populiari profesija. Jiems laukuose gal ir užtektų pitėjo samių kalbos, bet mieste jie pražūtų. Kiti tradiciniai užsiėmimai, tokie kaip žvejyba ir žemdirbystė, jau nepraktikuojami – visi persikėlė gyventi į miestus. Tie, kurie kalba šiaurės samių kalba, gali tikėtis rasti darbą politikos ar švietimo srityje. Pakankamai pitėjo kalbos mokytojų nėra, nes nėra pakankamai šia kalba kalbančių žmonių. Tai uždaras ratas.

Pitėjo samių kalba beveik nebevartojama dėl kelių priežasčių. Net prieš 100 metų ja kalbėjo nedaug žmonių – tad pati bendruomenė nebuvo ir nėra didelė. Dauguma turėjo išmokti švedų kalbą, nes kalbėti pitėjo samių kalba mokyklose neretai būdavo draudžiama. Be to, anksčiau egzistavo tokia nuomonė, kad žmogus turi kalbėti viena kalba, jei nori ko nors pasiekti gyvenime. Dabar mums atrodo kitaip, bet seniau taip buvo. Tad tėvai su savo vaikais stengdavosi kalbėtis švediškai. Ištisa karta nemoka gimtosios kalbos. Pasekmės buvo lemtingos.”

Pagal „The Guardian“ parengė Ramūnas Gerbutavičius

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.