Kiekvienas nors kartą esame sutikę buvusių laikų amžininką, verkšlenantį, kad „prie ruso buvo geriau“. Kaip jie apibūdina tą gėrį? Ogi pirmiausia prisimena, kad viskas buvo pigu. Duonos kepalas kainavo 20 kapeikų. Tiek pat kainavo ir pieno litras. Kefyras – kiek brangiau – 28 kapeikos.
Vadinamosios „trikapeikės“ bandelės iš tiesų kainavo tik tris kapeikas. Puslitrinis limonado „Buratinas“ butelis – 30 kapeikų, iš kurių net 20 atgaudavai pridavęs butelį. Grąžinai vieną butelį – gavai duonos kepalą. Pridavei penkis – gavai visą rublį.
O už vieną rublį galėdavai gauti penkias riebaus plombyro ar net 16 vaisinių ledų porcijų ir t. t. Tačiau „ruso laikus“ geru minintys žmonės primiršo arba nenori prisiminti, kad, be duonos ir pieno, daugiau nelabai ko ir rasdavai parduotuvių lentynose ar ant prekystalių.
Vos tik kurioje nors parduotuvėje „išmesdavo“ šlapios dešros ar mėsos kaulų, tuojau pat prie jos nusidriekdavo dešimtis metrų siekiančios eilės. Jeigu „šlapdešrė“ nesibaigė anksčiau, nei atėjo tavo eilė, tau pasisekė!
Siūlome pavartyti nuotraukų albumą ir palyginti, kaip mūsų gyvenimas pasikeitė per porą dešimtmečių.
