Istorikai ir muziejininkai ne vieną dešimtį metų spėliojo, kas palaidota senosiose Kretingos kapinėse esančioje grafų Tiškevičių koplyčioje. Šią vasarą ruošiant ją restauruoti ir įvedus zondą su filmavimo kamera į tris koplyčioje esančius užbetonuotus postamentus, pastebėti ornamentuotų karstų fragmentai.
Gavus paveldosaugininkų leidimus postamentai atverti ir rasti keturi metaliniai sarkofagai. Neabejojama, kad viename jų – Kretingos dvaro savininko grafo J.Tiškevičiaus, mirusio 1891-aisiais, palaikai. Antrajame karste, pasak specialistų, gali būti grafo žmonos Sofijos palaikai.
„Pagal istorinius duomenis mažesniajame sarkofage turėtų būti palaidota jų anūkė, Kretingos dvaro paveldėtojo Aleksandro Tiškevičiaus duktė Marija, kuri mirė 1896 m. O ketvirtame sarkofage, deja, nežinome, kas gali būti. Tai mums – naujiena“, – sako Kretingos muziejaus istorikas, direktorės pavaduotojas Julius Kanarskas.
Specialistai paėmė mėginius ir po antropologinių bei istorinių tyrimų tikimasi nustatyti, ar tikrai rasti taip ilgai ieškoti didikų palaikai. Tai, kad čia palaidoti grafai, pasak specialistų, liudija ant karsto rasti unikalūs vainikai su porcelianinėmis gėlėmis – rožėmis ir pakalnutėmis.
„Tai turbūt antras radinys pagal svarbą per 15 metų. Vakarų Lietuvoje faktiškai tai antras atvejis po Chodkevičių karstų atradimo, kai atrasti grafų palaidojimai ir unikalūs sarkofagai“, – teigia Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.
Kretingos muziejaus direktorė sako, kad radus lėšų sarkofagai bus restauruojami.
„Sutvarkius sarkofagus ir Tiškevičių koplyčią, sarkofagai su palaikais vėl bus perkelti į mauzoliejų, ten, iš kur mes juos paėmėme“, – planuoja Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė.
Šie darbai gali trukti iki 4–5 metų.
