Per susitikimą su Valdovų rūmų muziejaus vadovais ir darbuotojais, Lietuvos garbės konsulas kartu su jį lydėjusia delegacija apžiūrėjo atkurtus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus, susipažino su rūmų atkūrimo projektu, šiuo metu muziejuje vykstančiomis parodomis.
Mahfouzas Marei Mubarakas bin Mahfouzas pasidžiaugė viešnagę Lietuvoje pradėjęs nuo pažinties su lietuvių kultūriniam identitetui tokiu svarbiu objektu. „Man didelė garbė paskyrimo garbės konsulu Lietuvoje proga lankytis šioje šalyje ir puikiuose rūmuose, įkūnijančiuose jos istoriją bei atskleidžiančiuose dabartį“, – teigė aukštas svečias.
Pažintį su Valdovų rūmų muziejumi Lietuvos garbės konsulas baigė malonia staigmena – dovanodamas du vertingus XVI–XVII a. žemėlapius, kurie praturtino muziejaus, o kartu ir visos Lietuvos, vertybių rinkinį.
„Abu žemėlapiai – labai vertinga dovana muziejui. Džiugu, kad jie papildė esamas kolekcijas, o ir galės papuošti Valdovų rūmų muziejaus ekspoziciją bei pasakoti lankytojams Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją“, – sakė Valdovų rūmų muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjas Dalius Avižinis.
Viename dovanotų žemėlapių, kuris buvo išspausdintas 1595 m. Antverpene, vaizduojama Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Šis žemėlapis buvo publikuojamas žymaus geografo, kartografo ir leidėjo Abrahamo Orteliaus (1527-1598) parengtame atlase „Theatrum Orbis Terrarum“, kuris laikomas pirmuoju geografiniu atlasu, buvo itin populiarus XVI-XVII a. ir gausiai tiražuojamas. A.Ortelijus pirmasis į savo atlasus įtraukė istorinius žemėlapius, todėl yra vadinamas istorinės kartografijos tėvu.
Kitame žemėlapyje, kuris buvo išspausdintas 1620 m. Amsterdame, vaizduojamas Europos žemynas, kuriame aiškiai išskirtos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ribos, didesni jos miestai. Jį sukūrė garsus olandų kartografas Jodocus Hondius (1563-1612).
Atsisveikindamas Lietuvos garbės konsulas Saudo Arabijoje Mahfouzas Marei Mubarakas bin Mahfouzas paliko įrašą Valdovų rūmų muziejaus svečių knygoje. Tačiau jo vardas nuo šiol bus įamžintas ne tik joje, bet ir specialioje Rėmėjų salėje, kuri užbaigs Rūmų istorinės ir architektūrinės raidos I ekspozicinį maršrutą, o joje įamžinti Valdovų rūmų atkūrimo rėmėjai bei muziejaus rinkinių gausintojai stos į vieną gretą su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos Vilniaus Žemutinėje pilyje statytojais: didžiaisiais kunigaikščiais Gediminu, Vytautu, Žygimantu Senuoju ir Žygimantu Augustu.
Iš viso Valdovų rūmų muziejui arba nacionaliniam kultūros paveldo vertybių fondui, 2003–2014 m. daugiau kaip 40 dosnių mecenatų, kultūrininkų, kolekcininkų, mokslininkų, taip pat organizacijų padovanojo ar perdavė beveik 200 eksponatus, jų bendra vertė – daugiau kaip 1,5 mln. litų.
