Kalėdiniai burtai senajame Lietuvos kaime prasidėdavo dar prieš prasidedant adventui – per Šventąjį Andriejų. Didžioji dalis burtų susijusi su merginų šansais ištekėti.
„Su šia diena susiję labai daug vedybinių burtų, ir netgi labai stiprių, - pasakoja etnologas Libertas Klimka. - Būdavo siekiama susapnuoti savo likimo skirtąjį.
Prie šulinio pabarstydavo aguonų, kanapių, apeidavo šulinį triskart atbulom prieš Saulės tekėjimo kryptį. Tikėta, kad tada sapnas bus pranašingas, jame pamatysi savo likimo skirtąjį ir net galėsi su juo pasišnekėti“.
Per Andriejų būdavo nuskinama vyšnios šakelė, tik būtinai – iš svetimo sodo, ir žiūrima, ar per Kūčias ji pražys. Pražydusi šakelė reiškia, kad likimas tikrai nusišypsos ir svajonė išsipildys. „Pats esu daręs tokį burtą, ir dažnokai“, - prisipažįsta L.Klimka.
Per Andriejų nuskinta vyšnios šakelė per Kūčias gali duoti ir atsakymą į kokį nors svarbų, kankinantį klausimą, į kurį atsakymas gali būti „taip“ arba „ne“. „Skini tą šakelę ir galvoji – išvažiuoti iš Lietuvos ar ne. Jeigu šakelė pražydo – ką sugalvojai, tą ir daryk“, - aiškina etnologas.
Ar galima nusiskinti kelias šakeles, vieną vienu klausimu, kitą kitu? Apie tai L.Klimka tikslaus atsakymo nežino. Kaime merginos vyšnios šakeles paprastai skindavo vienu klausimu – ar ištekės už nusižiūrėto bernelio, ar ne, ar šitas tikrasis, ar ne.
Barboros diena
Visai netrukus, gruodžio 4-ąją, minima Šv. Barboros diena. Merginos sūriai pavalgydavo vakarienę. Kepdavo specialių, labai prisūdytų bandelių.
Buvo tikima, kad po tokios vakarienės susapnuosi, kad kažkas ateis ir atneš tau puodelį vandens atsigerti.
Tas, kuris ateis, bus tau likimo skirtas.
