Konferencijoje apžvelgti įvairūs Klaipėdoje veikiančio muziejaus raidos etapai. Po jos darbuotojus ir svečius su garbinga sukaktimi pasveikino uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas. Jis ir kiti oratoriai atkreipė dėmesį, kad šis muziejus kaip veidrodis atspindi Mažąja Lietuva vadinamo etnokultūrinio regiono, pirmiausia, Klaipėdos krašto, sudėtingą istoriją, saugo čia gyvenusių ir dirbusių lietuvių raštijos, literatūros pradininkų, kitų garsių veikėjų atminimą.
Krašto praeities sergėtojai
Padėkojęs istorikams už pastangas šviesti visuomenę V.Grubliauskas džiaugėsi, kad senamiestyje įsikūręs muziejus nestovi vietoje - toliau skleidžia sparnus: „Yra ką pamatyti ir svečiams parodyti Klaipėdos piliavietės požemiuose įrengtame šiuolaikiškame muziejuje. Šaltkalvių gatvėje, prie senosios turgavietės, veikia Kalvystės muziejus, kur eksponuojami nuo pražūties išgelbėti senųjų Mažosios Lietuvos kapinių kryžiai, tvorelės, vartai, kiti metalo plastikos kūriniai, tik pajūriui būdingos vėtrungės“.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus specialistams dar patikėta ir Klaipėdos skulptūrų parko priežiūrą. Saugodami po atviru dangumi sukauptas meno vertybės muziejininkai tuo pat metu čia organizuoja įvairius renginius - stengiasi šią vietą integruoti į uostamiesčio kultūros ir turizmo panoramą. Prieš porą metų Klaipėdos teritorinės muitinės patalpose, kur sovietmečiu irštvą buvo susisukęs KGB padalinys, atidaryta nauja Rezistencijos ir tremties ekspozicija.
Šiuo metu Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus saugyklose sukaupta apie keliasdešimt tūkstančių įvairių eksponatų. Kasmet čia apsilanko daugiau kaip 30 tūkst. žmonių. MLIM direktorius, istorijos mokslų daktaras Jonas Genys tvirtino, jog tai – visų įvairiais laikotarpiais muziejaus labui plušėjusių žmonių nuopelnas.
Jubiliejaus proga J.Genys įteikė atminimo dovanas buvusiems vadovams, ilgiausiai dirbantiems kolegoms, rėmėjams ir talkininkams, negailėjo šiltų žodžių dosniausiems mecenatams, kurie padeda gausinti muziejaus rinkinius.
Sukaktuvininkus sveikino Šilutės, Kretingos, Nidos, Klaipėdos rajono muziejininkai. Buvęs ilgametis Lietuvos jūrų muziejaus vadovas Aloyzas Každailis prisiminė būtent šioje įstaigoje pradėjęs kopti karjeros laiptais – darbavosi čia veikusiame Jūrų skyriuje, kuris vėliau išaugo į savarankišką, daugiausiai lankytojų sulaukiantį šalies muziejų.
Atrado paveikslą
Pakviesti į parodą „Naujai atrasta sena“ konferencijos dalyviai ir svečiai išvydo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ištakas primenančias muziejines relikvijas - dokumentus, dienynus, senuosius šio krašto tautodailės dirbinius, apyvokos daiktus. Klaipėdoje 1924 metais įkurtas istorijos muziejus tada neturėjo nuolatinių patalpų, eksponatų irgi buvo nedaug. Didžiąją jų dalį sudarę archeologijos ir numizmatikos rinkiniai pražuvo prieškariu, kai Klaipėdą aneksavo Vokietija. Pirmieji bandymai įkurti Klaipėdoje lietuvišką muziejų siejami su XX a. pradžia - kunigo V.Gaigalaičio vadovaujama draugija „Sandora“ tada visuotiniame susirinkime nutarė steigti biblioteką su muziejumi. Draugijai įsigijus nuosavus namus, nuo 1912 metų bibliotekoje glaudėsi istorijos ir etnografijos muziejukas, sunykęs po Pirmojo pasaulinio karo. Jokių žinių apie jį neišliko.
Parodoje eksponuojami ir kito Klaipėdoje nuo 1948 metų veikusio kraštotyros muziejaus eksponatai. Iš pradžių jis glaudėsi Herkaus Manto gatvėje, vėliau muziejininkai gavo tris kambarius sename Liepų gatvės pastate. Čia ilgai buvo įsikūrusi administracija, saugyklos, o vėliau, kai visas pastatas buvo perduotas muziejui, atidaryta ir pirmoji nuolatinė miesto istorijos ekspozicija. Šilutės ir Nidos kraštotyros muziejai tada irgi buvo centralizuotai valdomi iš Klaipėdos.
Istorikė Zita Genienė pristatė įdomų sovietmečio eksponatą - lietuvių tapybos klasiko Antano Gudaičio 1956 metais nupieštą paveikslą „Žemės dalijimas“. Anais laikais komunistų valdžia Klaipėdos kraštotyros muziejų buvo įpareigojusi kolūkių tvėrimą atspindintį darbą įsigyti už 20 tūkst. rublių. Kaip socrealizmo maniera tapyti klasikų paveikslai vertinami dabar? Pasak žinovų, A.Gudaičio "kolūkiečių" kaina meno aukcionuose būtų panaši į ankstesnę – tik eurais...
Bažnyčių aikštėje atkasė lobį
Tačiau didžiausio dėmesio sulaukė ne gūdaus sovietmečio reliktai, o naujausi archeologiniai radiniai – auksiniai žiedai, pakabučiai, adatiniai smeigtukai, aptikti tyrinėjant vieną žemės sklypą Klaipėdos senamiestyje, kuriame XVI a. antrojoje pusėje stovėjo net dvi bažnyčios. Vėliau jos buvo nugriautos, pamatai užpilti griuvenomis ir žemėmis. Kultūrinius sluoksnius sijoję uostamiesčio archeologai aptiko senųjų pastatų liekanų.
Kasinėjant 934 kvadratinių metrų senųjų Bažnyčių aikštės plotą šalia buvusio Konditerijos fabriko, rasti 182 griautiniai kapai. Aptikta daugiausiai Šv. Jono bažnyčios viduje palaidotų žmonių kapų. Archeologų atidengtos kapavietės pažėrė netikėtų radinių. Jose atrasti auksiniai žiedai su brangakmeniais, kitokie unikalūs papuošalai - įrodymas, jog viduramžiais Klaipėdoje jau būta turtingų miestelėnų ir juos aptarnavusių nagingų auksakalių.
„Tokios gausios senųjų aukso dirbinių sankaupos vienoje vietoje archeologai Lietuvoje dar nebuvo aptikę. Anksčiau jų nerodėme, nesigyrėme - radinius reikėjo tinkamai ištirti ir sutvarkyti“, - kalbėjo MLIM vadovas J.Genys.
Išskirtinę lobio vertę pripažino kelerius metus Mažosios Lietuvos istorijos muziejui vadovavęs akademikas, pirmasis Klaipėdos piliavietės tyrinėtojas Vladas Žulkus: „Tokių papuošalų rinkinys – kiekvieno istorijos muziejaus svajonė“.
J.Genys neatskleidė, kur bus eksponuojami senųjų Klaipėdos bažnyčių aikštėje archeologo Gintauto Zabielos ir jo komandos atkasti aukso papuošalai: „Dar nenusprendėme, galvoje knibžda visokiausi sumanymai“.
