Jau tris savaites Vilniaus universiteto profesoriaus Albino Kuncevičiaus ir Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos grupės vadovo Povilo Blaževičiaus vadovaujama jungtinė archeologų ir kitų sričių mokslininkų grupė nebaigtoje Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų dalyje vykdo paskutinius pastato perimetro archeologinius tyrinėjimus, pranešė Valdovų rūmų atstovė spaudai Ramunė Hazir.
Archeologai aptiko daug vertingų įvairaus laikotarpio radinių. Tarp jų išsiskiria XV a. auksinis juostinis masyvus vyriškas žiedas, puoštas augaliniu motyvu, bei masyvų peilį primenantis durklas. Vertingi ir gotikinių koklių fragmentai, ir iš liepos karnos pagamintas maždaug 40 cm skersmens indas.
Į vėlesnių epochų kultūrinius sluoksnius (gal dėl XVI a. viduryje vykdytų rūmų priestato statybų) pateko ir VI–VIII a. priskiriama grublėtoji keramika bei akmens amžiaus titnaginės skeltės. Rasta ir prieš kelis šimtus metų Valdovų rūmuose gyvenusių žmonių buitį atskleidžiančių „radinių“ – išgliaudytų lazdyno riešutų, žuvų, paukščių, galvijų kaulų.
Durklas – ginklas ar virtuvės įrankis?
Paprašytas papasakoti apie surastą XV a. durklą, P.Blaževičius atskleidė, kad tyrinėtojus konsultavęs ginklų specialistas suabejojo, ar tą įspūdingą peilį derėtų vadinti durklu. Žodžiu, tai arba labai mažas durklas, arba labai didelis peilis, kuris galėtų būti ir ginklas, ir virtuvės įrankis.
„Istoriko akimis tai galėtų būti miestiečio ginklas, nes panašius jie mėgo nešioti viduramžiais. Tai tiesiog ilgas peilis, ne kalavijas, nes kalavijus tuomet draudė nešiotis. Tačiau negalima atmesti prielaidos, kad tai buvo ir kokio virtuvės šefo ar mėsininko darbo įrankis“, – pasakojo P.Blaževičius.
Šiuo metu manoma, kad peilis yra iš XV amžiaus vidurio. Tikslesnė data gali būti nustatyta, jei archeologai suras monetų ar kokių kitų tiksliau datuojamų radinių.
Siekiant išsamiai įvertinti radinius, archeologinių tyrinėjimų vietoje imami įvairūs grunto mėginiai dendrochronologiniams, paleobotaniniams, parazitologiniams ir kitokiems tyrimams atlikti, rengiami detalūs rastų architektūrinių fragmentų brėžiniai ir fotografijos, filmuota medžiaga.
Archeologiniai tyrinėjimai vyks iki gruodžio vidurio, o vėliau radiniai ir laboratorijose atliktų tyrimų rezultatai bus toliau tyrinėjami Valdovų rūmų muziejaus Mokslinių tyrimų centre ir analizuojami moksliniuose darbuose.
Kelias savaites archeologai dar tyrinės maždaug 20–30 kv. m. plotą – du Valdovų rūmų rytinio priestato rūsius. Dabar jie yra pasiekę XIV a. kultūrinius sluoksnius. Surastas XIX a. akmeninis grindinys, siejamas su XVI a. priestato statyba, o gilesniuose sluoksniuose aptikta buitinės keramikos, odinių, medžio, tošies ir karnos dirbinių.
Žiedas rastas ne pilies menėje
Paklaustas, ar surastas XV amžiaus auksinis žiedas galėjo priklausyti Vytautui Didžiajam ar kitam Žemutinės pilies didikui, P.Blaževičius teigė, jog tikrai negalėtų taip sakyti. Papuošalas surastas vos prieš kelias dienas, todėl tyrinėtojai dar nežino ne tik to, kam jis galėjo priklausyti, bet ir to, ar jis atvežtas į Lietuvą iš Vakarų Europos, ar tai Vilniaus meistrų kūrinys.
„Tai elegantiškas, tikrai vyriškas žiedas, kurį galėjo nešioti ne tik kilmingas žmogus, bet ir pasiturintis amatininkas. Jis neturi jokių įrašų, todėl nemanyčiau, kad galėtume kelti hipotezę, jog jį nešiojo Vytautas Didysis ar kuris jo aplinkos žmogus“, – sakė archeologas.
Radimo aplinkybės taip pat nepalankios versijai, jog papuošalas galėjo netyčia iškristi iš valdovo papuošalų skrynelės. Žiedas surastas ne pilyje, o ant medinio grindinio liekanų, kieme, esančiame už mažojo gynybinio pilies žiedo, už vidinės pilies mūrų.
Žinoma, galima kelti detektyvinę versiją, kad vagis naktį lipdamas per pilies tvorą pametė vieną pavogtų brangenybių ir neberado jos tamsoje. Tačiau archeologų manymu realiau manyti, jog žiedas iškrito iš kišenės kokiam atsitiktiniam praeiviui.
„XV amžiuje visa teritorija šalia pilies buvo labai tankiai apgyvendinta – visur stovėjo namukai, siauri praėjimai tarp jų. Išklota daugiausia lentų grindiniais, nelabai švaru. Todėl nuriedėjusią monetą ar žiedą čia žmogui iš tiesų būtų buvę nelengva surasti“, – svarstė tyrimų vadovas.
Archeologinius tyrinėjimus dar nebaigtoje Valdovų rūmų dalyje – rytų korpuso šiaurinio priestato rūsiuose – nuspręsta atlikti dėl šioje vietoje planuojamos įrengti inžinerinės infrastruktūros. Tai paskutinieji archeologiniai tyrimai Valdovų rūmų teritorijoje. Ateityje, pasak P.Blaževičiaus, gali būti tyrinėjamas Sereikiškių parkas šalia pilies kalno arba teritorija tarp Valdovų rūmų ir Neries upės.
