Kai pas R.Šadžių į namus užsuka garbingi svečiai, šeimininkas jiems parodo lito kūrėjo Vlado Jurgučio knygą „Pinigai“ su padėka Dz.Budriui. Pastarasis buvo vienas centrinės bankininkystės sistemos kūrėjų prieškario Lietuvoje.
Tačiau Sovietų Sąjungai okupavus mūsų šalį Dz.Budrys vadovavo bankų nacionalizavimui ir prisidėjo Lietuvoje įvedant rublį.
Tačiau R.Šadžius neabejotinai didžiuojasi savo motinos tėvu. Finansų ministro interneto svetainėje yra trys asmeninės nuotraukos, o vienoje jų – R.Šadžius vaikystėje ant senelio rankų.
Staigus likimo vingis
Finansų ministras pabrėžė, kad Dz.Budrys, beje, irgi socialdemokratas, buvo vienas centrinės bankininkystės kūrėjų Lietuvoje, dirbo Vytauto Didžiojo universitete. Jei ne Lietuvos okupacija, gal būtų tapęs netgi finansų ministru.
Tačiau tai, ką jo senelis nuveikė 1940 metais, kai Lietuvą okupavo sovietai, anūkas kalbėjo ne itin noriai.
Mat tuo metu Dz.Budrys vadovavo Lietuvos banko nacionalizavimui ir tiesiogiai prisidėjo prie lito laidotuvių.
„Iš tiesų senelis 1940 metais dirbo Nacionaliniame banke, tačiau trumpai. Banke jis dirbo pertvarkant jį naujai santvarkai“, – „Lietuvos rytui“ aiškino R.Šadžius.
Beje, kaip tik tuo metu buvo nacionalizuoti visi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai, žydų, lenkų finansinės įstaigos, kredito unijos ir draugijos. Bankų akcininkai negavo jokių kompensacijų, o kredito kooperatyvų nariai neteko pajų.
R.Šadžius teigė neklausinėjęs senelio apie jo tuometį darbą. Pastarasis mirė 1971 metais. Tada jam buvo 68-eri.
Užsiėmė akademine veikla
Sovietų Lietuvoje Dz.Budrys dar trumpai dirbo Valstybinės plano komisijos pirmininko pavaduotoju, vėliau ėmė dėstytojauti.
„Jis suprato, kad buvusiam aktyviam socialdemokratui toje santvarkoje yra sudėtinga. Todėl pasinėrė į akademinę veiklą, kaip ir daugelis to meto šviesuomenės.
Jam pakako tos trumpos administracinės veiklos banke.
Jis buvo šviesi asmenybė, nors laikai buvo sunkūs. Buvo vienas padoriausių Vilniaus universiteto dėstytojų“, – pasakojo R.Šadžius.
Yra manančių, kad aktyvi Dz.Budrio veikla 1940 metais nacionalizuojant komercinius Lietuvos bankus leido jam ne tik išsigelbėti nuo tremties, bet ir toliau sėkmingai tęsti karjerą esant sovietų valdžiai.
1963 metais jis net tapo LSRS nusipelniusiu mokslo veikėju.
Mato daug nuopelnų
Vis dėlto R.Šadžius neabejoja ir senelio nuopelnais Lietuvai.
„Kai buvo įvykdyta sovietų okupacija, iškart buvo pareikalauta šalia litų Lietuvoje įvesti rublius.
Bet tie žmonės, kurie valdė finansų sistemą šalyje, sugebėjo šios katastrofos neleisti.
Be to, pavyko pasiekti, kad nebūtų sudarytos formalios prielaidos sovietų bankui pareikalauti iš užsienio valstybių sugrąžinti Lietuvos banko auksą. Jis grįžo jau tik į nepriklausomą Lietuvą“, – pasakojo finansų ministras.
Kai kurios Vakarų šalys atsisakė Sovietų Sąjungai grąžinti okupuotos Lietuvos auksą.
Rublis Lietuvoje atsirado 1940 metų lapkričio 25 dieną.
O galutinai iš apyvartos litas buvo išimtas 1941 metų kovo 25-ąją. Kol vėl atsirado 1993-iaisiais.
Visų litų neišleis
Lietuvai įsivedus eurą R.Šadžius neketina išleisti visų litų – kaip neišleido ir jo senelis.
„Būtinai pasiliksiu litų. Padėsiu juos saugiai. Mano vaikų vaikai galės kada nors susirasti tuos banknotus“, – kalbėjo finansų ministras.
R.Šadžiaus namuose po stiklu visada buvo laikoma prieškarinio lito banknoto kopija.
Ministras didžiuojasi ir tuo, kad turi knygų, kurias rašė lito kūrėjai, originalus. Jis kartkartėmis paskaitinėja seneliui dovanotą V.Jurgučio knygą. „Iš tų knygų ir dabar galima pasimokyti“, – pripažino R.Šadžius.
Litas prilygo 90 sovietinių kapeikų
* Praėjus vos keletui dienų po pirmosios okupacijos 1940 metų birželį sovietai pareikalavo, kad, be litų, į apyvartą būtų išleisti ir rubliai.
* Tačiau iškart to padaryti nepavyko. Galiausiai tik rudenį pasirodė rubliai, bet dar išliko ir litai.
* Rublių perkamoji galia buvo 2,5–3 kartus mažesnė nei litų, bet litas buvo prilygintas 90 kapeikų. Dėl tokių keistų pokyčių šalyje beveik trigubai išaugo kainos.
* 1940 m. spalio 3 d. Lietuvos bankas buvo paverstas SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora. Litai ir rubliai paraleliai buvo naudojami iki 1941 m. kovo 25 d.
* Visus iš apyvartos išimtus ar esančius rezerviniuose fonduose litų banknotus buvo įsakyta sunaikinti. Sudeginta beveik 9 mln. litų vertės įvairių kupiūrų banknotų.
