Šį savaitgalį, sausio 17-18 dienomis, Valdovų rūmai kviečia atsisveikinti su paroda „Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“ ir vos už vieną eurą pasigrožėti prabangiais tekstilės šedevrais, kurie į Vilnių atkeliavo iš Europos ir JAV kolekcininkų rinkinių.
„Kai žmonės abejoja, ar įdomu apžiūrinėti kilimus ant sienos, visuomet prisimenu šią parodą apžiūrėjusios dainininkės Veronikos Povilionienės žodžius, – šypsodamasi kalbėjo J.Karpavičienė. – Ji juokavo, kad žiūrint į už stiklo gulintį renesansinį koklį jai neužtenka fantazijos įsivaizduoti buvusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų didybę ir prabangą. Visai kas kita, kai prieš akis – įspūdingi gobelenų vaizdai“.
Pasak Valdovų rūmų direktorės pavaduotojos, XVI amžiaus gobelenai – tai tarsi senųjų laikų spauda ar internetiniai žinių portalai. Juose išausti vaizdai pasakoja istorijas apie egzotiškas šalis, svarbius praeities įvykius, ir net perduoda žinias apie aukštuomenės elgesio etiketą.
Ir tai, kad tokie ar panašūs gobelenai puošė LDK valdovų rūmus, liudija, jog buvome visaverčiai europietiškos kultūros proceso dalyviai.
Prilygo įrengtam karo laivui
Šiais laikais gobelenai keliauja labai retai. Jie labai jautrūs šviesai, todėl muziejai ir kolekcininkai nenoriai skolina juos parodoms. Tačiau senovėje jie nuolat keliaudavo iš vienos šeimininko rezidencijos į kitą.
Kai valdovas susiruošdavo iš Krokuvos į Vilnių, tai maždaug prieš mėnesį sudėti į specialias skrynias, vadinamas kesonėmis, į Vilnių iškeliaudavo gobelenai.
Žygimantas Augustas turėjo daugiau nei 350 gobelenų. Juos užsakydavo garsiausiose, prestižinėse Briuselio bei kitų Flandrijos miestų manufaktūrose. Paveikslus tiems gobelenams, taip vadinamus kartonus, šalia kitų žymių dailininkų tapė ir tapė Michielis I Coxcie, kuris buvo vadinamas Briuselio Raphaeliu.
Galima tik spėlioti, kiek tie gobelenai galėjo kainuoti, nes valdovas įsakė sunaikinti dokumentus, kad nebūtų aišku, kam ir kiek lėšų panaudota. Tačiau yra žinomas toks įdomus faktas, kad Briuselyje užsakęs herbinių gobelenų seriją Žygimantas Augustas iš vieno Dancingo miestiečio bankininko pasiskolino 100 000 auksinų.
Už tokią sumą anuomet galima buvo pastatyti porą karališkų rūmų korpusų su visa vidaus puošyba. Tiek kainavo ir vienerių metų karo su Rusija kampanija. Užsienio tyrinėtojai gobelenų serijos kainą prilygina vienam visiškai įrengtam karo laivui. Tai labai didelė investicija.
Rusai degindavo dėl aukso
Žinoma, kad Michelangelo Buonarroti nutapytos freskos Siksto koplyčioje buvo įvertintos penkis kartus mažesne suma nei vienas gobelenas iš serijos, puošusios tą koplyčią. Gobelenų serijai sukurti prireikdavo ne vienerių metų, nors dirbdavo ne keli, o keliolika audėjų. Nepigios ir gobelenams naudotos medžiagos – šilkas, vilna ir aukso bei sidabro gijos.
„Lenkų tyrinėtoja Marija Pivocka, kuri daugelį metų dirbo Krokuvos Vavelio pilyje rinkinių saugotoja, yra paskelbusi ne vieną tyrimą apie Žygimanto Augusto gobelenų kolekciją. Ji yra radusi ir tokių faktų, kad rusai pagrobę gobelenus juos sudegindavo, nes iš vieno gobeleno galėdavo išgauti net pusę kilogramo aukso“, – pasakojo J.Karpavičienė.
Antroje XVI amžiaus pusėje gobelenams buvo naudojama virš trijų šimtų atspalvių siūlų. Dažai buvo gaunami ne tik iš mineralų ar augalų, bet ir iš gyvūnų.
Pavyzdžiui, ypač populiarią raudoną spalvą, vadintą imperatoriškąja raudona, gamindavo iš raudonų vabalėlių, kuriuos sugaudavo ir Lenkijos, ir Lietuvos teritorijoje. Vienam svarui (454 gramams) raudono dažo prireikdavo 70 tūkstančių tų vabalėlių sparnelių.
Dovanodavo gyvą dramblį ir stumbrą
Vienoje parodos salių pristatomi XVI amžiaus pradžios gobelenai iš populiarios „Tūkstančio žiedų“ serijos. Jie išpopuliarėjo didžiųjų geografinių atradimų laikotarpiu, kai Europą užplūdo informacija apie Ameriką, Indiją, egzotiškus tų kraštų augalus ir gyvūnus.
Ypač madingos tuo metu buvo ir egzotika dvelkiančios dovanos. Portugalijos valdovas Emanuelis I norėdamas įsiteikti popiežiui Leonui X, įsakė iš Indijos atgabenti 40 retų gyvūnų kolekciją. Jie buvo pristatyti į Romą, ir iškilminga procesija, kurios priekyje lingavo dramblys, miesto gatvėmis keliavo iki pat Vatikano. Popiežiui ir kardinolams dramblys padarė didžiausią įspūdį, nes savo ilgu straubliu iš specialaus indo įsiurbė vandenį ir juos visus apšlakstė.
Žinodama, kad nematytų gyvūnų dovanos labai vertinamos, Lietuvos ir Lenkijos valdovė Bona Sforca įsakė Lietuvos giriose pagauti didžiulį stumbrą, kurį norėjo padovanoti popiežiui. Neaišku, ar stumbras pasiekė Vatikaną. Tačiau išliko ta proga valdovės užsakymu parašyta Mikalojaus Husoviano „Giesmė apie stumbrą“.
Tiesa, egzotiški gyvūnai ilgai neišgyvendavo. Žinoma, kad vienas popiežiui skirtas raganosis nudvėsė Prancūzijos karaliaus rūmuose, taip ir nepasiekęs Italijos. Daug ilgaamžiškesni buvo gobelenai su gamtos motyvais, kurie suteikdavo žinių apie egzotišką gamtos pasaulį. Atvežtiniai gyvūnai ir augalai gobelenuose vaizduojami šalia europietiškos floros ir faunos bei įvairių mitologinių būtybių.
„Žygimantui Augustui ir Barborai Radvilaitei gobelenai buvo tarsi „Nacionalinės geografijos“ žurnalas, nes jie niekuomet nebuvo išvykę už šalies ribų. Tiesa, valdovo dvare tuo metu jau galima pamatyti ne tik atvykėlių iš Azijos, bet ir juodaodžių. Šio valdovo žvėryne gyveno kupranugaris.
Galime prisiminti ir Vytauto Didžiojo liūtą, kurį jam buvo padovanojęs Vokiečių ordino magistras“, – egzotiškų kraštų akcentus vardino muziejininkė.
LDK moterys neuždaromos bokštuose
Aukštuomenės gyvenimo būdas taip atsispindėjo gobelenuose. Dvaro rūmų gyvenimas, kurio užuomazgos buvo Mindaugo laikais, Lietuvoje susiformavo valdant Vytautui Didžiajam. Viename gobelene vaizduojamas svečio pasitikimas. Pagal europietiškas tradicijas tarp pasitinkančių būtinai yra moteris, šeimininkė.
Vokietijos imperatoriaus pasiuntinys, kuris į Vilniaus valdovų rūmus buvo atvykęs tartis dėl Bonos Sforcos ir Žygimanto Senojo tuoktuvių, pastebėjo, jog čia visai kitos tradicijos nei Rusijoje. Jis rašė, kad Maskvoje pamatyti kunigaikštienę ir kunigaikščio dukteris yra neįmanoma, nes jos uždarytos bokšte, į kurį nepatenka net artimiausi bojarinai.
„Manoma, kad tokie papročiai liudija mongolų-totorių įtaką. Tai, kad ši rytietiška autokratinė tradicija – labai gyvybinga, liudijo ir Sovietų sąjungos vadovų elgesys. Juk sovietinės nomenklatūros atstovų žmonų mes beveik nematėme“, – gobelenuose atsispindinčias aktualijas pakomentavo J.Karpavičienė.
Pasak jos, Lietuvoje nuo pat Vytauto laikų valdovė yra labai svarbus asmuo ir aktyviai dalyvauja viešajame gyvenime. Ona Vytautienė buvo pirmoji šalies moteris, kuri turėjo savo antspaudą. Jos vardu buvo rašomi oficialūs laiškai, kitų šalių valdovams siunčiamos diplomatinės dovanos.
Gobelenuose atsispindi ir to meto aukštuomenės socialinės elgsenos modeliai. Per Valdovų rūmus į šalį ateidavo visos mados, gyvensenos stiliaus ir laisvalaikio naujovės. Gobelenuose pavaizduoti ne tik madingi rūbai, bet ir mėgstami žaidimai ar tuo metu populiarūs muzikos instrumentai.
Prabangūs gobelenai ir šiandien stiprina Lietuvos ryšius su Europos kultūra. Juk pasižiūrėti parodos „Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“ į Vilnių buvo atvažiavę ir Prancūzijos Luvro, ir kitų žymių Europos muziejų atstovai, kolekcininkai.
Per keturis mėnesius tarptautinę parodą „Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“ ir kitas Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijas aplankė beveik 60 tūkst. žmonių.
