Tarpukario Lietuvos pasieniečio Vytį saugos proanūkis

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybė atkurta su istorine Vyčio heraldika. Kad Lietuvos herbas ir ateityje būtų jau šimtmečius naudotas Vytis, diskusijų beveik nebuvo, tačiau dėl vėliavos įsiplieskė ginčai. Nepaisant dr. J.Basanavičiaus, dar nuo 1905 m. siūliusio istorinę, nuo XV a. naudotą vėliavą su Vyčiu, daugiamečių pastangų, po įvairiausių siūlymų 1922 m. tautine vėliava tapo trispalvė. Tuo metu Lietuvos raudona vėliava su Vyčiu daug kam asocijavosi su raudonomis revoliucinėmis vėliavomis, tai ir buvo vienas iš argumentų patvirtinant trispalvę. 1905 m. pradėtos diskusijos dėl abiejų mūsų vėliavų, tęsiasi iki šiol.

Daugiau nuotraukų (1)

Edgaras Skrebė

Feb 11, 2015, 12:19 PM, atnaujinta Jan 13, 2018, 12:35 PM

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybė atkurta su istorine Vyčio heraldika. Kad Lietuvos herbas ir ateityje būtų jau šimtmečius naudotas Vytis, diskusijų beveik nebuvo, tačiau dėl vėliavos įsiplieskė ginčai. Nepaisant dr. J.Basanavičiaus, dar nuo 1905 m. siūliusio istorinę, nuo XV a. naudotą vėliavą su Vyčiu, daugiamečių pastangų, po įvairiausių siūlymų 1922 m. tautine vėliava tapo trispalvė. Tuo metu Lietuvos raudona vėliava su Vyčiu daug kam asocijavosi su raudonomis revoliucinėmis vėliavomis, tai ir buvo vienas iš argumentų patvirtinant trispalvę. 1905 m. pradėtos diskusijos dėl abiejų mūsų vėliavų, tęsiasi iki šiol.

Turime didžiuotis, kad mūsų tautos tapatumo, valstybingumo simbolis Vytis – raitelis su kalaviju ir skydu – yra vienas seniausių herbų Europoje, pirmą kartą kaip valstybės ženklas panaudotas 1366 metais. Per šimtmečius iki šių dienų mūsų senasis herbas matė LDK galybę ir šlovę, Žalgirio mūšio ir kitas didžiąsias pergales, okupacijų skausmus, tarpukario laikus ir nelengvą kelią į dabartinę Lietuvą.

1940 m. Lietuvai praradus nepriklausomybę, Lietuvos valstybiniai simboliai uždrausti,  per 1941–1944 m. vokiečių okupaciją vėl leista naudoti Lietuvos heraldiką. 1944–1990 m. sovietų okupacijos metu Lietuvos valstybės simboliai okupantams kėlė pavojų, todėl buvo naikinami, o už jų naudojimą žmonės buvo persekiojami, grėsė baudžiamoji atsakomybė už antisovietinę veiklą, dėl to senosios ar tarpukario Lietuvos heraldikos daug neišliko.

Prieš kelerius metus lankiausi savo prosenelio Viktoro Rakštelio namuose, kuriuose pamačiau tikrą originalų tarpukario Vytį. Pamačiusi mano didelį susidomėjimą, prosenelio duktė Genovaitė Rakštelytė, gimusi 1927 metais, papasakojo istoriją apie šį tarpukario herbą. Mano prosenelis V.Rakštelis, pažinojęs prezidentą A.Smetoną, buvo Lietuvos kariuomenės savanoris, 1923 m. dalyvavęs Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinėje akcijoje, vienas pirmųjų tarpukario Lietuvos pasieniečių. V.Rakštelio namų sieną tarpukariu bei pirmaisiais sovietų okupacijos metais puošė Lietuvos herbas Vytis. 1944 m. herbas buvo paslėptas ant krosnies. Paslėptas, bet nenugalėtas Vytis pusę amžiaus kantriai laukė savo dienos, kol Lietuva vėl taps laisva ir nepriklausoma.

Prieš kelias dienas 2015 m. vasario 16 d. proga mano proseneliui, Lietuvos tarpukario pasieniečiui V.Rakšteliui nuo 1935 m. priklausęs Lietuvos pergalės simbolis – herbas Vytis  - buvo perduotas man. Esu įpareigotas šį Vytį išsaugoti dar ilgus metus, kad ateinančios kartos savo akimis galėtų jį pamatyti ir didžiuotis Lietuvos istorinėmis pergalėmis bei padaryti viską, kad Lietuvos herbui daugiau niekada nereiktų keliauti į slėptuvę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.