Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus išleistas leidinys
skirtas istoriniams įvykiams, vedusiems į šalies nepriklausomybės
atgavimą.
Iš aštuoniolikos tūkstančių kadrų, įamžintų nuo 1988 iki 1993 metų 228
puslapių albume publikuojama 313 juodai baltų fotografijų.
Jas papildo žymių asmenybių prisiminimai apie lemtingus Lietuvai
įvykius ir tų įvykių vertinimai iš šiandienos perspektyvos.
Naujajame albume pateikiamos išskirtinės fotografijos ir tekstai kartu kuria
autentišką pasakojimą apie Lietuvos kelią į laisvę.
Vaizdai, užfiksavę dramatiškus istorinius įvykius – nuo pirmųjų
Sąjūdžio mitingų iki sovietinės kariuomenės pasitraukimo iš Lietuvos –
turi neįkainojamą dokumentinę vertę.
Tačiau tai – daugiau nei vien istorijos vaizdiniai dokumentai.
Fotografijose įamžinti ne tik svarbūs įvykiai, bet ir jų dalyvių
išgyvenimai, netiesiogiai perteiktos paties fotografo anuomet patirtos
emocijos.
„Mes visi esame Lietuvos istorija – tai, ką per šiuos metus patyrėme,
ką išgyvenome. Albumas – tai lyg vizualinis vadovėlis, dokumentas su
įamžintais faktais.
Nuo Nepriklausomybės pradžios užaugo nauja karta. Baltijos kelyje
susikibę už rankų stovėjo maži mano vaikai, o dabar mano anūkai yra
tokio pat amžiaus, kaip tuomet buvo jie. Svarbu, kad tai, kas vyko
atkuriant Nepriklausomybę, išliktų visiems laikams“, – kalbėjo
R.Požerskis.
Menininkas tikino, jog žvelgdami į šias fotografijas, kuriose daugelis
lietuvių suras save, turime semtis tuomet mūsų širdyse rusenusios vilties ir tikėjimo.
Šių dalykų kai kuriems žmonėms šiuo metu stinga.
Leidinio pristatyme dalyvavęs Atkuriamojo Seimo pirmininkas,
profesorius Vytautas Landsbergis įsitikinęs, jog leidinį albumu
vadindami žmonės apsirinka.
„Tai – ne albumas, o knyga, siūlanti skaityti reikšmingąjį
naujausios Lietuvos istorijos puslapį, kuris vadinasi išsivadavimas.
Neįtikėtiną istoriją, kaip nedidelė šalis ir tauta išsivadavo,
nepraliejusi nė lašo prispaudėjų kraujo, nors Lietuvos kraujas buvo
pralietas, įtikinamai pasakoja ten dalyvavusių žmonių veidai“, – sakė
V.Landsbergis.
Jis tvirtino, jog kiekviena nuotrauka yra sustabdyta tikrovės akimirka,
dokumentas, kurį reikia skaityti ir įsiminti.
Leidinio sudarytojas fotografas ir menotyrininkas Tomas Pabedinskas
tikino, jog R.Požerskiui pavyko ir sukurti reikšmingus istorinius
dokumentus, ir tuo pat metu juose ateičiai išsaugoti žmonių
išgyvenimus, kurių neperteiks jokie istorijos vadovėliai.
„Kaip jam tai pavyko? Atsakymas glūdi fotomenininko kūrybiniame metode
ir braiže. Tose situacijose, kuriose daugelis spaudos fotografų
pasitenkintų užfiksavę dokumentiniu požiūriu svarbiausias įvykio
akimirkas, R.Požerskis dirbo neskubėdamas, atidžiai stebėdamas veiksmo
visumą, jo „užkulisius“, nesivaikydamas vien „lemiamų akimirkų“, –
pastebėjo T.Pabedinskas.
Kartu su autoriumi jis atrinko ir nuskenavo 1,6 tūkst. fotografijų.
Kai kurios jų niekada nebuvo publikuotos.
Albumo sudarytojas sakė, jog šis kūrybinis metodas kartu su nuosekliu
Lietuvos išsilaisvinimo įvykių fiksavimu leido R.Požerskiui sukurti
ciklą, kuris pristato ir kitiems geriausiems jo darbams būdingus
bruožus – ilgalaikį įsigilinimą į plėtojamą temą, dėmesį žmogui,
lietuvybės vertybių puoselėjimą.
Visa tai būdinga ir humanistinei Lietuvos fotografijos mokyklai, kurios
tradicijas albumo autorius tęsia savo kūryboje.
Pasiryžimas įamžinti istorinius įvykius meniniu požiūriu vertingoje
fotografijoje liudija aiškią autoriaus pilietinę poziciją, kuri išlieka
aktuali ir šiandien.
„Ši knyga – nebylusis, tačiau tiek daug pasakantis Lietuvos
prisikėlimo metraštis. Joje įamžintos ašaros ir vilties kupinos akys,
ryžtas ir susikibusios rankos tegul visada primins, kokie galime būti
vieningi ir kiek daug galime pasiekti“, – albumo pratarmėje teigia
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tekstus šiam albumui taip pat parašė Vytautas Landsbergis, Valdas
Adamkus, Algirdas Kaušpėdas, Algirdas Patackas, Veronika Povilionienė,
Arūnas Andriuškevičius, Antanas Terleckas, Grytė Liandzbergienė,
Rimantas Dichavičius ir Robertas Grigas.
