Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus išleistas leidinys skirtas istoriniams įvykiams, vedusiems į šalies nepriklausomybės atgavimą.
Iš aštuoniolikos tūkstančių kadrų, įamžintų nuo 1988 iki 1993 metų 228 puslapių albume publikuojama 313 juodai baltų fotografijų.
Jas papildo žymių asmenybių prisiminimai apie lemtingus Lietuvai įvykius ir tų įvykių vertinimai iš šiandienos perspektyvos.
Naujajame albume pateikiamos išskirtinės fotografijos ir tekstai kartu kuria autentišką pasakojimą apie Lietuvos kelią į laisvę.
Vaizdai, užfiksavę dramatiškus istorinius įvykius – nuo pirmųjų Sąjūdžio mitingų iki sovietinės kariuomenės pasitraukimo iš Lietuvos – turi neįkainojamą dokumentinę vertę.
Tačiau tai – daugiau nei vien istorijos vaizdiniai dokumentai. Fotografijose įamžinti ne tik svarbūs įvykiai, bet ir jų dalyvių išgyvenimai, netiesiogiai perteiktos paties fotografo anuomet patirtos emocijos.
„Mes visi esame Lietuvos istorija – tai, ką per šiuos metus patyrėme, ką išgyvenome. Albumas – tai lyg vizualinis vadovėlis, dokumentas su įamžintais faktais.
Nuo Nepriklausomybės pradžios užaugo nauja karta. Baltijos kelyje susikibę už rankų stovėjo maži mano vaikai, o dabar mano anūkai yra tokio pat amžiaus, kaip tuomet buvo jie. Svarbu, kad tai, kas vyko atkuriant Nepriklausomybę, išliktų visiems laikams“, – kalbėjo R.Požerskis.
Menininkas tikino, jog žvelgdami į šias fotografijas, kuriose daugelis lietuvių suras save, turime semtis tuomet mūsų širdyse rusenusios vilties ir tikėjimo. Šių dalykų kai kuriems žmonėms šiuo metu stinga.
Leidinio pristatyme dalyvavęs Atkuriamojo Seimo pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis įsitikinęs, jog leidinį albumu vadindami žmonės apsirinka.
„Tai – ne albumas, o knyga, siūlanti skaityti reikšmingąjį naujausios Lietuvos istorijos puslapį, kuris vadinasi išsivadavimas.
Neįtikėtiną istoriją, kaip nedidelė šalis ir tauta išsivadavo, nepraliejusi nė lašo prispaudėjų kraujo, nors Lietuvos kraujas buvo pralietas, įtikinamai pasakoja ten dalyvavusių žmonių veidai“, – sakė V.Landsbergis.
Jis tvirtino, jog kiekviena nuotrauka yra sustabdyta tikrovės akimirka, dokumentas, kurį reikia skaityti ir įsiminti.
Leidinio sudarytojas fotografas ir menotyrininkas Tomas Pabedinskas tikino, jog R.Požerskiui pavyko ir sukurti reikšmingus istorinius dokumentus, ir tuo pat metu juose ateičiai išsaugoti žmonių išgyvenimus, kurių neperteiks jokie istorijos vadovėliai.
„Kaip jam tai pavyko? Atsakymas glūdi fotomenininko kūrybiniame metode ir braiže. Tose situacijose, kuriose daugelis spaudos fotografų pasitenkintų užfiksavę dokumentiniu požiūriu svarbiausias įvykio akimirkas, R.Požerskis dirbo neskubėdamas, atidžiai stebėdamas veiksmo visumą, jo „užkulisius“, nesivaikydamas vien „lemiamų akimirkų“, – pastebėjo T.Pabedinskas.
Kartu su autoriumi jis atrinko ir nuskenavo 1,6 tūkst. fotografijų. Kai kurios jų niekada nebuvo publikuotos.
Albumo sudarytojas sakė, jog šis kūrybinis metodas kartu su nuosekliu Lietuvos išsilaisvinimo įvykių fiksavimu leido R.Požerskiui sukurti ciklą, kuris pristato ir kitiems geriausiems jo darbams būdingus bruožus – ilgalaikį įsigilinimą į plėtojamą temą, dėmesį žmogui, lietuvybės vertybių puoselėjimą.
Visa tai būdinga ir humanistinei Lietuvos fotografijos mokyklai, kurios tradicijas albumo autorius tęsia savo kūryboje.
Pasiryžimas įamžinti istorinius įvykius meniniu požiūriu vertingoje fotografijoje liudija aiškią autoriaus pilietinę poziciją, kuri išlieka aktuali ir šiandien.
„Ši knyga – nebylusis, tačiau tiek daug pasakantis Lietuvos prisikėlimo metraštis. Joje įamžintos ašaros ir vilties kupinos akys, ryžtas ir susikibusios rankos tegul visada primins, kokie galime būti vieningi ir kiek daug galime pasiekti“, – albumo pratarmėje teigia Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tekstus šiam albumui taip pat parašė Vytautas Landsbergis, Valdas Adamkus, Algirdas Kaušpėdas, Algirdas Patackas, Veronika Povilionienė, Arūnas Andriuškevičius, Antanas Terleckas, Grytė Liandzbergienė, Rimantas Dichavičius ir Robertas Grigas.
