Šiomis dienomis sukanka 70 metų kai Japonijos sostinę Tokiją nusiaubė milžiniškos liepsnos. Tai įprastas gaisras – jį sukėlė miestą bombardavusių JAV bombonešių bombos. Šiandien japonai šią tragediją prisimena itin nenoriai ir kukliai. Tai – kraupus įvykis, kurį pasaulis nusprendė pamiršti.
1945-ųjų kovo 9-ąją iš Marianų salų pakilo 334 JAV 300 bombonešių B-29. Šie kasetinius užtaisus ir padegamąsias bombas su napalmu gabenę lėktuvai kiek po vidurnakčio pasiekė savo tikslą – Tokiją. Karą prieš Ameriką Perl Harbore pradėję japonai dabar kentėjo – jie patyrė visą amerikiečių karinės mašinos galią.
Bombų lietus žmones užklupo visiškai netikėtai, o bombas lėktuvai mėtė iš nedidelio – vos 1,5 km aukščio, kur japonų priešlėktuvinė gynyba nieko negalėjo padaryti. Mieste kilo visuotinė panika, kilo tikros liepsnų audros.
„Tėvai spruko nešdami kūdikius ant nugarų. Likę vaikai bėgo šalia jų. Mačiau, kaip kūdikiai ant jų nugarų užsidegė. Motinos ėjo iš proto. Jau netrukus degė ir kiti vaikai, tėvai. Viskas paskendo liepsnose“, – pasakojo įvykių liudininkė, 78-erių Haruyo Nihei.
„Miestas degė iki penktos ryto. Liepsnos prarijo viską. Pakilus iš savo slėptuvės apsidariau aplinkui. Pamačiau, kad ant manęs gulėjo bent dešimt žmonių. Visi jie buvo pajuodę ir suanglėję. Išgyvenau mirusiųjų dėka.“, – su siaubu prisiminė H.Nihei.
Tai buvo kruviniausias bombardavimas žmonijos istorijoje. Per vieną naktį žuvo virš 100 tūkstančių žmonių. Ir nors daugelis prisimena Hirošimos bei Nagasakio bombardavimus, kai šiuos miestus nušlavė atominės bombos, Tokijoje kovo 9-10 dienomis aukų skaičius buvo didesnis.
Bombardavimui atminti įkurtas tik nedidelis muziejus. Jame laikomas amerikiečių naudotų bombų pavyzdys. Bombos buvo pagamintos vienam tikslui – padegti medinius japonų namus. Žmonės pleškėjo tiek juose, tiek gatvėse.
„Pasiekusi tiltą pamačiau šūsnį sudegusių kūnų. Jų buvo tiek daug, kad negalėjau tilto pereiti. Sustingau iš siaubo. Pažvelgiau į upę ir pamačiau, kad vandenyje taip pat vien lavonai“, – kraupiais prisiminimais dalijosi viena išgyvenusiųjų Hisako Motoki. Liepsnos pasiglemžė jos brolio ir tėvų gyvybes.
80-metė H.Motoki piktinosi, kad Japonijos valdžia apie šią tragediją garsiai nekalba. Jos manymu, valdžia bijo supykdyti amerikiečius, kurie nuo pražūtingo Antrojo pasaulinio karo pabaigos tapo svarbiausiais Japonijos sąjungininkais.
„Bombos pražudė virš 100 tūkstančių žmonių. Bet jokie tyrimai nebuvo atlikti. Tai tiesiog keista“, – teigė moteris.
Amerikiečiai Tokiją bombardavo ir ankščiau. Tada jie taikydavosi į lėktuvų gamyklas ir karinius įrenginius. Bet ši ataka buvo nukreipta prieš miesto gyventojus ir bombos krito ant tankiai apgyvendintų gyvenamųjų kvartalų.
Net antskrydį sumanęs JAV generolas Curtisas LeMay vėliau prisipažino, kad jei Amerika būtų pralaimėjusi karą, už tokį bombardavimą jis greičiausiai būtų nuteistas karo nusikaltėlių teisme.
