Viena judriausių pasaulyje metropoliteno sistemų tą rytą į darbą keliavo milijonai japonų. Keli vyrai, skysto zarino paketus susivynioję į laikraščius, įlipo į rytinius traukinius.
Numetę juos ant grindų ir kelis kartus subadę aštriu skėčio smaigaliu, jie skubiai paliko vagonus. Palengva besisunkiančios dujos greitai sklaidėsi po metro stoteles, tačiau niekas nesuprato, kodėl staiga visi pradėjo sunkiai kvėpuoti.
Per išpuolį žuvo 13 žmonių, o dar daugiau nei 6 tūkstančiai buvo sužeisti.
Nors nuo teroro akto praėjo 20 metų, Japonija vis dar negali atsigauti nuo „Aum Sinrike“ kulto narių įvykdytų žudynių.
Niekas negali suprasti, kodėl tiek daug žmonių – tarp jų ir jaunuoliai iš elitinių šeimų – patraukė pasaulio pabaigą skelbiantis kultas, paklusęs lyderiui Shoko Asaharai.
Daugiau kaip 200 „Aum Sinrike“ narių buvo nuteisti. S.Asahara ir 12 kitų buvo skirtos mirties bausmės, tačiau jos vis dar nėra įvykdytos. Trims pabėgėliams pavyko ilgą laiką pasislėpti nuo policijos, tačiau 2012 metais ir jie buvo suimti.
Vis dėlto „Aum Sinrike“ sekėjų grupės bando pasikviesti naujų narių. Naujausias jų taikinys – jaunuoliai, kurie yra per jauni, kad prisimintų prieš 20 metų įvykdytą teroro aktą.
Daugumai jo liudininkų išpuolis nėra tik tolima praeitis. Spalio mėnesį atlikta apklausa parodė, kad beveik 30 procentų zarino dujų paveiktų Tokijo gyventojų kentė nuo potrauminio streso sindromo, galvos svaigimo, mieguistumo.
Metro savo vyro netekusi moteris „The Japan Times" teigė, kad šaliai gresia nauji išpuoliai, jei japonai pamirš šį įvykį.
„Aum Sinrike“ šaknys kilo iš jogos ratelio, kurį 1984 metais įkūrė S.Asahara, kurio tikras vardas – Chizuo Matsumoto. Klubo gretos netrukus pasiekė 10 tūkstančių, o 1989 metais jis gavo oficialų religinės bendruomenės statusą.
Tačiau po to jo nariai nužudė teisininką – kartu su jo žmona ir mažamečiu vaiku – kuris padėjo japonų šeimoms susigrąžinti artimuosius iš pražūtingo kulto.
1994 metų birželį kulto nariai zarino dujų papurškė Nagano prefektūros Macumoto mieste. Tada žuvo 7 žmonės, o nukentėjo šimtai.
Kitų metų kovo ataka Tokijuje bandyta sujaukti sostinės gyvenimą, kad Tokijo policijai nepavyktų atlikti planuoto savo reido kulto būstinėje.
Kulto nariai, purškę dujas, buvo S.Asaharos išmokyti, kad nužudydami keleivius juos išgelbės. Per vėlesnius teismo posėdžius sugauti jo sekėjai teigė, kad nuoširdžiai tikėjo taip išperkantys jų sielas.
Už kraupius nusikaltimus labiau tyrėjus stebino tik jėga, su kuria S.Asahara sugebėjo kontroliuoti „Aum Sinrike“ narius.
Kultas save lygino su valstybe. Buvo sukurta į vyriausybę panaši struktūra, kurioje vyresnieji užimdavo „ministro“ pozicijas. Taip pat buvo gaminami arba perkami automatiniai ir cheminiai ginklai.
Nors teisme kulto nariai teigė, kad nusikaltimus atliko S.Asaharos paliepimu, nėra aišku, kodėl jie aklai sekė savo lyderiu. Pats vadovas per posėdžius dažniausiai išliko tylus.
Jo dešinioji ranka Hideo Murai, kuris, kaip tikima, organizavo Tokijo metro ataką, buvo nužudytas 2006 metais. Daugelį kulto paslapčių jis nusinešė su savimi.
Dabar keliami klausimai, kodėl pareigūnai nesiėmė efektyvesnių veiksmų, kurie būtų sustabdę „Aum Sinrike“.
Vos dvi dienos iki išpuolio policija šturmavo kulto štabą Fudžijamos kalno papėdėje. Ten po dviejų mėnesių buvo suimtas ir S.Asahara.
