Jūrų skenduoliai bene labiausiai vilioja giluminio nardymo mėgėjus, tarp kurių pasitaiko įžūlių plėšikautojų, grobiančių viską, ką tik pamato.
Klaipėdos universiteto profesorius, Povandeninių tyrimų centro kūrėjas Vladas Žulkus jau seniai nerimauja dėl to, kad Lietuvos pajūryje prie nuskendusių laivų liekanų dabar gali nardyti visi, kas tik užsigeidžia.
„Nardytojų klubai steigiami vienas po kito. Pramogų mėgėjams neužtenka nuotykių šiltose jūrose, ieško jų ir vėsiuose Baltijos vandenyse – visiems knieti pačiupinėti nuskendusių laivų šonus“, – kalbėjo povandeninės archeologijos Lietuvoje pradininkas V.Žulkus.
Prie Juodkrantės aptikę nuskandintą vokiečių povandeninį laivą U-580 ir po kurio laiko vėl ten nardę mokslininkai pastebėjo, kad kažkokie piktadariai mėgino išlupti periskopą. Kiek anksčiau plėšikai apšvarino jūros dugne prie Klaipėdos gulintį didelį transporto laivą „Fussiler“.
„Nardytojų nusiaubtų laivų yra ir daugiau. Iš kitų šalių atsibeldę svečiai irgi taikosi į mūsų jūros vertybes“, – sakė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Laisvūnas Kavaliauskas.
Dabar į valstybės saugomų jūros kultūros paveldo objektų sąrašą įtraukta 13 Lietuvos pakrantėse nuskendusių senovinių laivų. Tarp jų yra dar XVI–XIX a. plaukiojusių medinių burlaivių liekanų.
Jie pažymėti jūrlapiuose, aprašyti, tačiau archeologai tikslių koordinačių saugumo sumetimais neatskleidžia.
L.Kavaliauskas siūlo tragedijų jūroje vietas paskelbti memorialinėmis zonomis, kad niekas nedrumstų žuvusiųjų ramybės: „Dėl tokių zonų steigimo ir apsaugos iš esmės jau sutarta su pasieniečiais – jie galės mums padėti.“
Kai kuriuos skenduolius lankytų tik mokslininkai, o kiti būtų prieinami nardymo mėgėjams.
Pramogų pakaktų – Lietuvos pakrantėse atrasta apie 60 nuskendusių laivų liekanų. Šis sąrašas nėra baigtinis.
Norėtų įsteigti muziejų po vandeniu
Jūroje prie Palangos aptikta pailga 2–4 metrų aukščio skardžiais išraižyta įdauba, kurioje, pasak istorikų, galima būtų įkurti povandeninį nuskendusių laivų parką. Juolab šalia guli keli XVI–XVII a. burlaivių griaučiai.
Istorikai siūlo maždaug 15 metrų gylio kanjone po vandeniu suguldyti iš kitur atgabentų jau ištirtų medinių laivų liekanas. Ten relikvijos būtų patikimai apsaugotos nuo pragaištingo audrų ir bangų mūšos poveikio.
„Pakeltos iš gelmių medinės detalės sparčiai nyksta, eksponuoti jas po vandeniu – pigiau nei muziejų salėse“, – tvirtina įdomios idėjos autorius V.Žulkus.
