Jo atminimui paminėti Varšuvos gatvėmis buvo surengta teatralizuotos eitynės nuo Mikalojaus Koperniko paminklo iki centrinės senamiesčio aikštės. Čia, toje pačioje istorinėje vietoje, ant specialaus ešafoto, K.Liščinskį įkūnijusiai aktorei buvo nukirsta ranka, liežuvis, o po to ir galva.
Simboliškai ant laužo buvo sudegintas ir K.Liščinskio parašytas ateistinis traktatas „Apie Dievo nebuvimą“, dėl kurio šį bajorą inkvizicinis teismas ir nuteisė myriop.
K.Liščinskio atminimui skirtose eitynėse Varšuvoje dalyvavo apie pusę tūkstančio žmonių. Vienas eitynių rengėjų filosofijos profesorius Janas Hartmanas lrytas.lt pareiškė esąs nustebęs ir nusivylęs, kad ši data nėra visuotinai minima Lietuvoje. lrytas.lt p
Profesorius priminė, kad Italijoje sostinėje Romoje, šalia katalikybės centro Vatikano, yra pastatytas paminklas inkvizicijos lauže sudegintam mokslininkui Džordanui Bruno. Tuo tarpu Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės bajoro K.Liščinskio, kuris savo traktatą parašė įkvėptas D.Bruno raštų, atminimas iki šiol nėra deramai įamžintas.
Anot J.Hartmano, tai liudija, jog tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje katalikų bažnyčios galia buvo ir tebėra didesnė nei Italijoje, nes ji sugebėjo užmarštin nugrūsti katalikybę kritikavusį šviesuolį, ateizmo pradininką. J.Hartmanas priminė, kad K.Liščinskį kol kas tinkamai pagerbė vien Baltarusija, pastačiusi jo gimtąjame kaimelyje, įėjusiame į Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritoriją, paminklinį akmenį bei išleidusi specialų pašto ženklą su bajoro atvaizdu.
J.Hartmanas priminė ir tai, jog K.Liščinskį bažnyčiai įskundė bajoras kaimynas, nenorėjęs gražinti šiam didelės piniginės skolos. Abiejų Tautų Respublikos Seime vykusiame inkvizicijos procese dominavo seimūnai kunigai, kurių reikalavimas sudeginti ateistą buvo lemtingas.
Karalius Janas III Sobieskis visgi prisibijojo, kad seimūnai nesukeltų maišto dėl mirties bausmės laisvajam bajorui, ir atmetė Vatikano pasiuntinio siūlymą kankinti K.Liščinskį, kad šis inkvizicijos teismui išduotų kitus bedievius ateistus, tariamo sąmokslo dalyvius.
Šį gėdingą istorijos faktą bažnyčia vėliau visokeriopai stengėsi palikti užmarštyje. Lenkijos ateistų bei filosofų draugijos K.Liščinskiui skirtas eitynes rengti pradėjo rengti prieš tris metus.
Šiemet K.Liščinskio aktorinį vaidmenį leista buvo įkūnyti nedidelio miestelio mokytojai Grażynai Juszczyk, kuri dėl to, kad nukabino mokytojų kabinete esantį kryžių, patyrė didžiulę bažnyčios bei kolegų neapykantą. K.Liščinskio sudeginimo vietoje G.Juszczyk paragino rinkti parašus tam, kad tikybos pamokos, kurių organizavimui valstybė kasmet skiria 1,2 mlrd. zlotų, būtų iškeldintos iš mokyklų ir jas finansuotų Vatikanas.
Eitynių iniciatoriai pareiškė ateityje sieksiantys gauti Varšuvos merijos leidimą senamiestyje, invkizicinio susidorojimo vietoje, pritvirtinti K.Liščinskio atminimą įamžinančią lentą. Be to, bus prašoma šio filosfo, kariūno, seimūno vardą suteikti Varšuvos aikštei ar gatvei, mokyklai.
K.Liščinskio įamžinimui įnirtingai priešinasi radikalios katalikiškos bei nacionalistinės organizacijos, kurių nariai siekė sutrukdyti vakarykštes eitynes, tad dėl kilusių konfliktų jas visą kelią gavo saugoti sustiprintos policijos pajėgos.
