„Tas diržas ne tik vertingas istorijos liudininkas, bet ir iš tiesų labai įspūdingas meno kūrinys, kuriame dera ir rytietiškos ornamentikos, ir vakarietiško gotikos stiliaus elementai. Spėjama, kad jis sukurtas iš Genujos (Italija) atvykusių meistrų Kryme, šiandieninėje Ukrainoje. Tikiuosi, kad šis su Vytautu siejamas diržas taps mūsų istorine savastimi“, – sakė Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas.
Pasak Minsko Nacionalinio istorijos muziejaus direktoriaus Olego Ryžkovo, ši brangenybė už Baltarusijos ribų išvežama pirmą kartą. Ir įvairių institucijų bei oficialių asmenų palaiminimą šis sumanymas gavo pirmiausia todėl, kad paroda rengiama LDK sostinėje Vilniuje, o pats diržas eksponuojamas prabangioje LDK valdovų rūmų salėje, XV amžiaus baldų, paveikslų ir gobelenų apsuptyje.
Prabangus diržas buvo rastas 1990 m. su didžiuliu monetų lobiu Minsko srities Molodečno rajone, kaime simboliniu pavadinimu Litva (Lietuva). Baltarusijos Respublikos nacionalinio istorijos muziejaus Archeologijos rinkinio saugotoja, parodos koordinatorė Alesija Arabej paskojo, kad diržas rastas tokioje vietoje, kur nėra jokių palaidojimo ar kultūrinio sluoksnio žymių. Mokslininkų manymu, jis buvo tiesiog užkastas miške, sprunkant nuo puolančių priešų.
Daugiau kaip 10 metų diržas priklausė privatiems kolekcininkams. 2006 m. Baltarusijos valstybinio universiteto profesoriaus Valentino Riabcevičiaus dėka jis buvo perduotas valstybės nuosavybėn, o po metų pateko į Baltarusijos Respublikos nacionalinio istorijos muziejaus rinkinius. Viso lobio ir paties Vytauto diržo radimo aplinkybės gana mįslingomis. Mokslininkų akiratyje jis atsidūrė ne iš karto, nes vos rastas jis ėjo per prekeivių ir kolekcionierių rankas.
Visuomenė apie jį išgirdo tik 2004 metais. Bet net tuomet buvo bandoma šį artefaktą, tuomet įvertintą maždaug 80 tūkst. JAV dolerių, parduoti aukcione. Tačiau muziejinė ir valstybės vertybė negalėjo būti išvežta už Baltarusijos ribų. Lobio radimo ir išgrobstymo aplinkybes, diržo radimo vietą aiškinosi baltarusių archeologai, apklausę vietos gyventojus ir atlikę archeologinius kasinėjimus.
Profesorius Valentinas Riabcevičius dar 1994 metais iš vieno kolekcininko buvo gavęs prašymą įvertinti jo turėtus lobio artefaktų fragmentus. Litvoje kartu buvo rastas ir didžiulis Prahos grašių lobis, iš kurio 6168 monetų vėliau įsigijo Baltarusijos nacionalinio banko muziejus. Taip pat buvo aptikti ir „trūkstami diržo fragmentai“ – sidabrinės sąvaržos, kuriomis buvo sutvirtintos diržo plokštelės. Kaip tik tų sąvaržų nebuvo komplekte.
Vietos apylinkių gyventojų tvirtinimu, lobyje buvo du diržai. Kai tik diržas pateko į viešumą, atsirado daugybė spėlionių ir interpretacijų dėl jo kilmės bei priklausomybės. Dalis istorikų ir visuomenės veikėjų šią vertybę siejo su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto asmeniu, kūrė gražią istoriją apie Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gimusio chano Chadži Girėjaus 1428–1429 m. įteiktą dovaną Lietuvos valdovui.
Motyvuodami stilistine diržo puošyba, ornamentika, datavimu ir tuo, kad tokio pobūdžio ir prabangos atributika galėjo priklausyti pasiturinčiam bei aukštas pareigas einančiam asmeniui, dalis istorikų iškėlė hipotezę, kad diržas galėjo priklausyti Lietuvos valdovui. Pamažu įsitvirtino tradicija šį dirbinį vadinti Vytauto diržu.
Taigi, parodoje pristatomas įdomus, greičiausiai XIV a. pab.–XV a. I p. Genujos meistrų, veikusių Krymo pusiasalyje, Kafos mieste (Krymo chanatas, dab. Feodosija, Krymas), sukurtas diržo segmentų rinkinys, turintis rytietiškos ornamentikos bruožų. Diržo segmentų rinkinį sudaro 11 apskritų plokštelių, sagtis, antgaliai ir du stačiakampiai apkalai.
Visos diržo detalės pagamintos iš aukštos prabos sidabro, dauguma elementų paauksuota ir juodinta. Gotikinės sagties formos ir puošyba būdinga Lombardijos ir Venecijos meistrų mokyklai, o apskritos plokštelės liudija apie vietinę, tiurkišką įtaką.
Atkreiptinas dėmesys į paukščių ir basiliskų vaizdavimą plokštelėse. Šis toreutikos (meninio metalo apdirbimo) technikos kultūros paveldo paminklas yra unikali, viena brangiausių ir reikšmingiausių vertybių Baltarusijos Respublikos kultūros paveldo registre, jai suteiktas ypatingas statusas.
Nors tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, leidžiančių teigti, jog eksponuojama vertybė priklausė kunigaikščiui Vytautui, nėra, tačiau nėra ir tai paneigiančių duomenų. Dėl mokslininkų iškeltų hipotezių diržui prigijo Vytauto diržo vardas. Ir jis, be jokios abejonės, įdomus ir dėmesio vertas meno kūrinys, slepiantis daug neįmintų mįslių. Tikėtina, kad tolesni tyrimai bent truputį praskleis šios išskirtinės vertybės paslaptingumo šydą.
Paroda „Viduramžių papuošalas. Mįslingasis Vytauto Didžiojo epochos diržas“ veiks iki liepos 12 dienos.
