Šio diržo suradimo ir patekimo į muziejų istorija – tikras detektyvas. Baltarusijoje apie ją jau yra sukurtas filmas.
„Tas diržas ne tik vertingas istorijos liudininkas, bet ir iš tiesų labai įspūdingas meno kūrinys, kuriame dera ir rytietiškos ornamentikos, ir vakarietiško gotikos stiliaus elementai.
Spėjama, kad jis sukurtas iš Genujos (Italija) atvykusių meistrų Kryme, šiandienėje Ukrainoje. Tikiuosi, kad šis su Vytautu siejamas diržas taps mūsų istorine savastimi“, – sakė Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas.
Pasak Baltarusijos nacionalinio istorijos muziejaus direktoriaus Olego Ryžkovo, ši brangenybė už Baltarusijos ribų išvežama pirmą kartą. Vytauto diržas ir senovinių Romos monetų lobis – du eksponatai, turintys aukščiausią Baltarusijoje valstybės vertybių apsaugos kategoriją.
Įvairių institucijų bei oficialių asmenų palaiminimą šios parodos sumanymas gavo tik todėl, kad ši paroda rengiama senojoje LDK sostinėje Vilniuje, o pats diržas eksponuojamas LDK valdovų rūmų salėje, XV amžiaus baldų, paveikslų ir gobelenų apsuptyje.
Lobyje buvo du diržai
Prabangus diržas buvo rastas 1990 metais. Juodieji archeologai įspūdingą lobį – du diržus ir daugybę monetų – rado Minsko srities Maladečinos rajone įsikūrusiame kaime, kurio pavadinimas – Litva (Lietuva).
Tiesa, antrojo diržo baltarusių mokslininkai niekada nematė. Tačiau, pagal liudininkų pasakojimus, jis buvo gerokai prabangesnis už Vytauto diržą. Manoma, kad tai galėjo būti moteriškas diržas. Kita versija – Vytauto diržas buvo naudojamas medžioklės metu, o antrasis – reprezentacinis, kuriuo būdavo juosiamasi per ypač iškilmingus renginius, priėmimus.
Baltarusijos nacionalinio istorijos muziejaus Archeologijos rinkinio saugotoja, parodos koordinatorė A.Arabej pasakojo, kad lobis, kuriame buvo ir diržas, surastas tokioje vietoje, kur nėra jokių palaidojimo ar kultūrinio sluoksnio žymių. Mokslininkų nuomone, jis buvo tiesiog užkastas miške sprunkant nuo puolančių priešų.
Baltarusijos valstybinio universiteto profesorius Valentinas Riabcevičius pirmą kartą vadinamąjį Vytauto diržą pamatė 1994 metais, kai vienas kolekcininkas paprašė įvertinti jo turimus lobio artefaktus.
Manoma, kad antrasis diržas buvo iš karto išvežtas iš šalies ir parduotas Prancūzijos aukcione. Neoficialiais duomenimis, jis šiuo metu yra privačioje kolekcijoje Anglijoje.
Kreipėsi į saugumiečius
A.Arabej „Lietuvos rytui“ sakė, kad Vytauto diržo istoriją yra girdėjusi tik iš vyresnių kolegų, tačiau akivaizdu, kad jo suradimo ir įsigijimo aplinkybės iki šiol lieka neaiškios.
Įdomus faktas, kad lobį turėjęs kolekcininkas, supratęs, kad profesorius V.Riabcevičius apie radinį praneš muziejams ir paveldosaugos institucijoms, netikėtai nunešė ir perdavė saugoti savo lobį Baltarusijos saugumo darbuotojams.
Tokiu neįprastu būdu apsaugojęs Vytauto diržą, kuris tuomet buvo įkainotas maždaug 80 tūkst. JAV dolerių, kolekcininkas už gerokai mažesnę kainą jį pardavė vienai privačiai įmonei.
Tada jau įsikišo paveldosaugininkai ir prasidėjo teismų maratonas. Viena priežasčių pradėti teisminį procesą buvo tai, kad istorinę vertybę įsigijusi įmonė buvo glaudžiai susijusi su Rusijos verslo pasauliu, taigi neįkainojama vertybė galėjo būti išvežta iš šalies.
Teismo sprendimu Vytauto Didžiojo diržas buvo perduotas valstybei ir 2006 metais pateko į Baltarusijos nacionalinio istorijos muziejaus rinkinius. Muziejininkai nenorėjo atskleisti, kokia suma šiuo metu vertinamas Vytauto diržas, – esą Baltarusijoje tokius dalykus draudžiama skelbti viešai.
Ar priklausė Vytautui?
Kai tik diržas pateko į viešumą, atsirado daugybė spėlionių apie jo kilmę ir apie tai, kam jis priklausė.
Baltarusių į pagalbą pasikviesti žinomi Rusijos istorikai kaip vieną galimų versijų paminėjo ir tai, jog toks prabangus papuošalas galėjo priklausyti Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui arba kam nors iš jo šeimos narių. Tai, kad jis buvo atvežtas iš Krymo, leido daryti prielaidą, jog LDK gimęs Krymo valdovas chanas Chadži-Girėjus galėjo jį dovanoti Lietuvos valdovui.
Kol kas nėra duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų tokią hipotezę. Tačiau jau įsitvirtino tradicija šį dirbinį vadinti Vytauto diržu.
Diržo segmentų rinkinį sudaro 11 apskritų plokštelių, sagtis, antgaliai ir du stačiakampiai apkalai. Visos diržo detalės pagamintos iš aukštos prabos sidabro, dauguma elementų paauksuota ir juodinta.
Gotikinės sagties formos ir puošyba būdinga Lombardijos ir Venecijos meistrų mokyklai, o apskritos plokštelės liudija vietinę, tiurkišką, įtaką. Plokštelėse vaizduojami paukščiai ir baziliskai.
