Prieš 40 metų Šiaurės Vietnamo pajėgos užėmė ir suvienijo šalį, o JAV pasitraukė iš kruvino ir nesantaiką kurstančio karo, kurio paliktos žaizdos vis dar skaudžios.
1975 metų balandžio 30 dieną Šiaurės Vietnamo tankai įriedėjo į Saigoną, tuometinę Pietų Vietnamo sostinę. Komunistinio bloko palaikomos šiaurės pajėgos įsiveržė pro Nepriklausomybės rūmų vartus ir ant jų iškėlė komunistinę vėliavą.
Daugiau nei dešimtmetį dalyvavę partizaniniame kare ir konvenciniame prieš JAV, o dar ankščiau prieš Prancūziją, jie sugebėjo pasiekti netikėtą pergalę.
„Vietnamiečiams, balandžio 30-oji yra džiaugsmo ir nacionalinio susivienijimo diena“, – naujienų agentūros „Associated Press“ reporteriams sakė parado pažiūrėti atėjęs 64 metų Nguyen Van Tap.
Karo mitai JAV pralaimėjimas
Pietų Vietnamo pajėgoms ir jų sąjungininkams tai buvo panikos, chaoso ir pralaimėjimo diena. Kritus Saigonui iš jo turėjo evakuotis visi, kovęsi prieš Šiaurės Vietnamo pajėgas.
Šis karas ir JAV sukėlė daug ginčų, tačiau iki šiol yra prisimenamas. Tai buvo pirmasis karas, kurį plačiai rodė per televiziją. Ir pirmasis, kurį faktiškai pralaimėjo moderni pasaulinė galybė. Tiesa, Vietnamo karą iki šiol lydi galybė mitų. Pagrindinis – kad amerikiečius mūšio lauke įveikė apdriskę partizanai. Iš tikrųjų amerikiečiai nepralaimėjo beveik nė vieno mūšio, o 1968 metais sutriuškino ir Pietų Vietname veikusį išsivadavimo judėjimą – Vietkongą.
Tačiau tradicinės regione švenčiamos Tet (Naujųjų metų) šventės metu puolimą 1968-ųjų sausį pradėjęs Vietkongas nors ir skaudžiai pralaimėjo mūšio lauke, sudavė skaudų smūgį JAV įvaizdžiui.
Amerikiečiai buvo pakraupę, kad vietnamiečiai sugeba surengti didelę karinę kampaniją prieš modernią JAV ir sąjungininkų ( Vietname kovėsi Australijos, Pietų Korėjos pajėgos) galybę. Po Tet puolimo dėl politinių priežasčių ir amerikiečių viešosios nuomonės nepritarimo karui, JAV turėjo palikti Pietų Vietnamą vienui vieną prieš komunistinę kaimynę. Būtent konvencinės – tankais, artilerija ir aviacija ginkluotos Šiaurės Vietnamo pajėgos įveikė Vašingtono remtą Pietų Vietnamą tuo metu, kai šalyje iš daugiau nei pusės milijono amerikiečių buvo likę vos keli šimtai JAV karių.
Nusinešė milijonus gyvybių
Ketvirtadienį pasibaigus valdžios paradui ir šventinėms kalboms, grupelė buvusių JAV jūrų pėstininkų, padėjusių amerikiečiams evakuoti Saigoną, susirinko prie buvusios JAV ambasados.
Čia prikalta atminimo lentelė dviem kapralams, kurie buvo paskutiniai JAV kariai žuvę Vietnamo kare, kai į jų postą netoli oro uosto pataikė raketa.
Šis karas nusinešė apie 250 tūkst. Pietų Vietnamo karių, 58 tūkst. amerikiečių ir maždaug trijų milijonų už suvienijimą kariavusių vietnamiečių bei civilių gyvybę.
„Mes pralaimėjome. Ilgą laiką aš taip ir jaučiausi. Man buvo gėda, kad mes tiesiog palikome žmones. Aš dariau ką galėjau, todėl savimi esu patenkintas. Bet kaip tauta manau galėjome padaryti ir daugiau“, – kalbėjo evakuacijoje dalyvavęs jūrų pėstininkas Kevinas Maloney.
Karui pasibaigus šalies suvienijimas truko dar vienerius metus. Šimtai tūkstančių vietnamiečių, nusiteikusių prieš komunizmą, pradėjo bėgti iš pietinės šalies dalies dar prieš sostinės žlugimą, tačiau jų srautas nemažėjo dar kelerius metus. Minios žmonių išklerusiais laivais plaukė ieškoti laisvės. Daugelis jų apsigyveno JAV.
Dalis jų vėliau sugrįžo į Vietnamą lankyti artimųjų ir investuoti į šalį. Tačiau yra nemažai ir tokių, kurie išliko karštligiškai nusiteikę prieš komunizmą ir kategoriškai atsisako sugrįžti, kol Vietnamą valdo viena partija.
Pokyčiai šalyje
Po 40 metų Vietnamas vis dar yra komunistinė valstybė. Vis dėlto šalyje galima pastebėti ir nemažai pokyčių.
Po karo Vietnamas skendėjo didžiuliame skurde ir izoliacijoje dėl nepavykusios kolektyvinio ūkininkavimo politikos. Šiandien Hošimine klesti kapitalizmas. Mieste iškilo daugybė stiklinių dangoraižių, kurie švyti neoninėmis šviesomis.
Tačiau vietnamiečių nepalieka jausmas, kad politinės ir socialinės reformos smarkiai atsilieka nuo ekonominių pokyčių šalyje. Vietnamo komunistų partija iki šiol griežtai kontroliuoja spaudą ir susidoroja su politiniais disidentais. Tie, kurie išdrįsta prašnekti apie demokratiją, net ir internetiniuose tinklaraščiuose, dažnai atsiduria už grotų.
Bet senovinės tradicijos taip pat nėra pamirštamos. Gatvėse pilna mažų parduotuvėlių, kuriose prekyba verčiasi kelios šeimų kartos Senolės prie mažų gatvės prekystalių siūlo paragauti garsiosios Vietnamo Fo makaronų sriubos.
JAV normalius santykius su Vietnamu atkūrė 1995 metais. Dabar daugiau nei 16 tūkst. studentų iš Vietnamo dabar mokosi JAV.
Buvusi priešininkė kare dabar yra ir viena daugiausiai į Vietnamą investuojančių šalių. Prekybos mastai tarp Vietnamo ir JAV praėjusiais metais siekė daugiau nei 36 mlrd. dolerių (32 mlrd. eurų).
Šalys bendradarbiauja ir karinėje srityje. Vietnamas į savo uostus yra priėmusi ir karinius JAV laivus.
Parengė Eglė Tamošauskaitė
