Limos tako gyventojai džiaugiasi gražia juos supančia gamta, tačiau ne visi žino šios gatvės pavadinimo istoriją.
Tik vyresni vietos gyventojai žino, kad tai buvusio tekstilės fabriko „Lima“, į kurį buvo galima pateikti einant gretutine gatve, vardas.
Dabar fabriko nebeliko, bet gatvė vis dar primena senus, Kaunui reikšmingus, tačiau vis rečiau prisimenamus faktus. Gaila, kad taku, nuo kurio atsiveria įdomus gamtovaizdis, vaikščioti tampa vis pavojingiau.
Atsiveria gražus vaizdas
Limos takas driekiasi Žaliakalnio šlaitu. Čia galima suskaičiuoti 16 privačių namų. Tako pradžioje plyti didelė apleista teritorija. Už palaikės tvoros matyti trys sklype suręsti negyvenami pastatai.
Iš apleisto sklypo atsiveria nepaprastai įspūdinga Kauno senamiesčio, Vilijampolės, Šilainių rajonų panorama, todėl keista, kad sklype dar neįsikūrė puikius miesto vaizdus vertinantys gyventojai.
Einant toliau matyti, kad kiti Limos tako namuose šeimininkaujantys kauniečiai noriai prižiūri savo namus. Bando juos atnaujinti. Taip pat tvarkosi ir kiemuose, puošia juos gėlėmis ir akmenimis. Žvalgantis į kauniečių kuriamą grožį laukia dar daugiau egzotiškų netikėtumų.
Pavadinimo kilmės nežino
Pasiekus gatvės vidurį asfalto danga staiga baigiasi.
Takas suka į kairę, ir prasideda šlaitu žemyn vedantys laiptai. Jais galima išlįsti į Jonavos gatvės pradžią, greta neseniai išdygusio prekybos centro.
10 metų Limos take gyvenantis Marius Zinkevičius, paklaustas, ką reiškia gatvės pavadinimas, gūžčiojo pečiais.
„Greta yra Vyšnių, Braškių, Aviečių gatvės. Gal Lima taip pat kokio nors augalo pavadinimas?“ – svarstė kaunietis.
Įamžino „Limos“ vardą
Greta Limos tako daugelį metų gyvenanti Birutė Čerikienė iš karto paporino, kad gatvė taip pavadinta dėl to, jog ja buvo galima pasiekti Jonavos gatvės pradžią, kur stovėjo tekstilės fabrikas „Lima“.
„Tarpukariu ten, kur dabar iškilo naujas prekybos centras, buvo pastatytas tekstilės fabrikas „Lima“. Sovietmečiu jis buvo pervadintas į „Drobę“. Ši gamykla bankrutavo 2010 metais. Vietoj jos dabar – prekybos centras. Bet anais laikais gatvė tapo Limos taku, toks tako vardas ir liko“, – pasakojo kaunietė.
Moteris sakė, kad šioje vietoje gyvenimas turi savų ypatumų. Šlaite greta laiptų įsikūrę kauniečiai privažiuoti iki savo namų negali, nes nėra galimybių.
Todėl automobilius turi palikti tako pradžioje. Ypač sudėtinga būna tada, kai reikia atsigabenti malkų ar didesnių daiktų. Gyventojai viską turi neštis rankomis.
Grožisi miesto fejerverkais
Tačiau tokios kliūtys gyvenimo netemdo, nes žmonėms patinka, kad jų namus supa įdomi gamta.
„Neįsivaizduojate, kaip būna gražu, kai Naujųjų metų naktį kauniečiai šaudo fejerverkus. Nuo mūsų tako pradžios matyti visas žaižaruojantis miestas“, – pasakojo B.Čerikienė.
Gražūs vaizdai atsiveria ne tik nuo tako pradžios. Atkarpa, kur driekiasi laiptai, taip pat įspūdinga.
Laiptai driekiasi šlaitu greta upelio, apaugusio vešlia augmenija.
Laiptai vis labiau griūva
Limos tako gyventojai pasakojo, kad jiems skaudu, jog praeiviai ir kai kurie kaimynai šlaite verčia šiukšles.
„Vis jas renku, noriu už savo tvoros matyti gražią gamtą. Tačiau šiukšlintojai teršti nesiliauja“, – apmaudą liejo B.Čerikienė.
Dar viena bėda – vis labiau griūvantys seni laiptai, dalis jų pavojingai pakrypę į šlaito pusę, todėl vaikščioti jais, ypač kai šlapia ar pašalę, labai sudėtinga.
„Jau stinga kantrybės, kreipsiuosi į savivaldybę, kad prisimintų mūsų taką ir laiptus paremontuotų“, – sakė Limos tako gyventoja.
Fabriką prijungė prie „Drobės“ įmonės
Vitalija Girčytė
Kauno apskrities archyvo Dokumentų naudojimo skyriaus vedėja
„Apie Limos taką archyvinių duomenų neturime. Greičiausiai gatvei pavadinimas buvo suteiktas dėl netoli buvusio audinių fabriko „Lima“.
Audinius, medžiagas kostiumams ir verpalus gaminęs fabrikas buvo įsteigtas 1936 metais ir veikti pradėjo po metų. Jo steigėjai buvo Abraomas Taršis, Ilja Romas, Chaimas Romas, Chaimas Klečkinas, Isakas Taršis. Kodėl parinktas „Limos“ pavadinimas, neaišku.
1937 metais fabrike dirbo 100 darbininkų, veikė verpimo, audimo, dažymo cechai.
1940 metais fabrikas buvo nacionalizuotas. 1970 metų gruodžio 16 dieną paskelbtas potvarkis fabriką prijungti prie kitos panašios, „Drobės“, įmonės ir suteikti jai „Drobės“ pavadinimą.“
Tuometė spauda gyrė Kauno fabriką
1938 metų sausio 15 dienos laikraščio „Lietuvos žinios“ numeryje galima rasti pranešimą apie Kauno fabriką „Lima“. Žinutėje rašoma, kad jauno, bet ambicingo fabriko šūkis yra „Gera ir pigu“.
„Jau praėjo tas laikas, kai visi buvo įsitikinę, jog gera yra vien užsieninė medžiaga. Mūsų sparčiai užaugusi vietinė pramonė panaikino šį prietarą, kurio dėlei mūsų vartotojai be reikalo permokėdavo daug pinigų. Tam prietarui pašalinti manufaktūros srity pastaruoju laiku ypač prisidėjo tekstilės fabrikas „Lima“, – rašoma tarpukario „Lietuvos žiniose“.
Taip pat žinutėje pridurta, kad tie, kas perka Kauno fabriko gaminius, nenusivilia ir pataria tai daryti ir kitiems.
