Praėjus dviem šimtmečiams po to, kai Vaterlo išgarsėjo kaip vieta, kurioje „pasidavė Napoleonas“, buvęs kuklus žemdirbių kaimas tapo 30 tūkst. gyventojų turinčiu ramiu priemiesčiu, esančiu už 25 km į pietus nuo sostinės Briuselio.
Tačiau dabar jo krautuvių vitrinose apstu garsiosios Prancūzijos imperatoriaus dviragės kepurės atvaizdų ir mažyčių Napoleonų ant baltų žirgų, artėjant kelias dienas truksiančioms didžiosioms iškilmėms vėliau šią savaitę.
Daug metų buvęs gana menkai žinomas Vaterlo dabar pagaliau gali jaustis esantis svarbia istorinio turizmo vieta.
„Gyvenau Vaterlo 50 metų ir visuomet žinojau Napoleono istoriją, – pensininkas Antoine'as Delsemme'as (Antuanas Delsemas) sakė naujienų agentūrai AFP miestelio centre. – Tačiau visa tai pritrauks žmonių, padarys miestelį labiau žinomą, o tai bus pelninga gyventojams, ypač parduotuvių savininkams. Tai labai gerai.“
Nors lemiamas Napoleono pralaimėjimas yra žinomas kaip Vaterlo mūšis, šiame miestelyje buvo tik Britanijos kunigaikščio Wellingtono (Velingtono), kuris vadovavo jungtinėms britų ir prūsų pajėgoms, štabas.
Dauguma kovos veiksmų iš tikrųjų vyko aplinkiniuose kaimuose.
Už kelių kilometrų į pietus nuo Vaterlo esančiame Mon Sent Žano lauke vyksta intensyviausi pasiruošimai atminimo renginiams, kurie, kaip tikimasi, pritrauks apie 200 tūkst. žmonių, o apie ketvirtadalį jų sudarys užsieniečiai.
Birželio 18 dieną bus surengtas didžiulis šviesų ir garso šou „Inferno“ („Pragaras“), o birželio 19–20 dienomis tame dubens pavidalo lauke, apaugusiame aukšta žole, vyks istorinio mūšio reinscenizacijos.
Darbininkai kelias savaites rentė tribūnas, kurias kiekvieną iškilmių dieną užplūs apie 50 tūkst. žiūrovų – daugiau negu telpa Belgijos nacionaliniame futbolo stadione. Vis dėlto daugeliui kitų teks stovėti.
Kalva, nuo kurios Wellingtonas vadovavo britų kariams, yra vos už kelių šimtų metrų nuo Hugumono ir La Hejė Sento ūkių, kur vyko įnirtingiausi ir kruviniausi sąjungininkų pajėgų susirėmimai su prancūzų kariais. Netoliese taip pat yra smuklė „Belle Alliance“, kurioje Napoleonas buvo įkurdinęs savo štabą.
Dvi dienas truksiančios didžiulio masto inscenizacijos žiūrovams padės susidaryti įspūdį apie istoriją pakeitusio mūšio, trukusio keliolika valandų, reikšmingiausius momentus. Apie 45 tūkst. žmonių gyvybių pareikalavusių skerdynių įvykius atvaizduos 5,5 tūkst. istorijos entuziastų iš 52 šalių, vilkėdami tų laikų uniformas.
Tikroviškumo šiam renginiui taip pat suteiks 100 patrankų ir 360 arklių.
„Tai bus didžiausia Napoleono laikų inscenizacija, kada nors surengta pasaulyje“, – sakė šiuos renginius organizuojančios asociacijos direktorius Etienne'as Claude'as (Etjenas Klodas), šį projektą rengęs pastaruosius pusantrų metų.
Vaterlo mūšio laukas dešimtmečius nesulaukdavo didesnio dėmesio, o šį vietovardį bene labiausiai garsino ABBA kūrinys, laimėjęs 1974 metų Eurovizijos dainų konkursą, taip pat didelė geležinkelio stotis Londono pietuose.
Tačiau minint Napoleono karių svarbiausių sukakčių 200-ąsias metines Europoje tapo itin populiarus „mūšių turizmas“, o Vaterlo tikisi iš to susižerti gražaus pinigo.
Taip pat viliamasi, kad visa tai padės atgaivinti turizmą Belgijos mažiau turtingame frankofoniškame Valonijos regione, kuris pritraukia mažiau lankytojų negu turtingesnė Flamandija ir jos istorinis Briugės miestas.
Dedamos viltys, kad Vaterlo aplankančių turistų srautas padidės iki 50 tūkst. žmonių per metus. Tokiu atveju turistų, atvykstančių pasivaikščioti laukuose, kuriuose sprendėsi Europos likimas, būtų daugiau negu dvigubai daugiau negu Vaterlo mūšyje dalyvavusių karių.
