Ar iš tiesų Mindaugas buvo karūnuotas liepos 6-ąją dieną?

Kada iš tiesų turėtume švęsti Valstybės dieną? Mokslininkų susitarimu, Lietuvos valstybės pradžią žyminti diena yra Liepos 6-oji.

Mindaugo ir Mortos vainikavimas. Medalio fragmentas. Autorius J.Kalinauskas.<br>Valdovų rūmų archyvo nuotr.
Mindaugo ir Mortos vainikavimas. Medalio fragmentas. Autorius J.Kalinauskas.<br>Valdovų rūmų archyvo nuotr.
Istorikė Jolanta Karpavičienė.<br>Valdovų rūmų archyvo nuotr.
Istorikė Jolanta Karpavičienė.<br>Valdovų rūmų archyvo nuotr.
Mindaugo ir Mortos vainikavimas. Medalio autorius J.Kalinauskas.<br>Valdovų rūmų archyvo nuotr.
Mindaugo ir Mortos vainikavimas. Medalio autorius J.Kalinauskas.<br>Valdovų rūmų archyvo nuotr.
Liepos 6-ąją švęskite Valdovų rūmuose!<br>Valdovų rūmų archyvo nuotr.
Liepos 6-ąją švęskite Valdovų rūmuose!<br>Valdovų rūmų archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

lrytas.lt

2015-06-30 11:50, atnaujinta 2017-10-28 17:22

Kaip teigia Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja, istorikė dr. Jolanta Karpavičienė, Nepriklausomybės priešaušryje Mindaugo karūnavimo dieną švęsti būtent šią dieną pasiūlė istorikas prof. Edvardas Gudavičius, o 1990 m. ši data buvo įteisinta kaip oficiali valstybinė šventė.

„Galiu nuliūdinti, kad tikroji Mindaugo karūnavimo diena nėra žinoma – istoriniuose šaltiniuose fiksuojama tik data, kai popiežius Inocentas IV 1253 m. išduotoje bulėje patvirtino Mindaugo raštą, kuriuo Lietuvos valdovas karūnacijos dieną arba po ceremonijos Livonijos ordinui užrašė dalį žemaičių žemių.

Toks popiežiaus dokumentas, kuriame Mindaugas vadinamas „šviesiuoju Lietuvos karaliumi“, reiškė ir šio valdovo karūnavimo fakto pripažinimą. Tad minėtus įvykius kruopščiai tyrinėjusiam profesoriui E. Gudavičiui neliko nieko kita, kaip tik pačiam apskaičiuoti, kada tai galėjo vykti“, – pasakojo istorikė.

„Manoma, kad žinia apie Mindaugo karūnaciją ir jo išduotą raštą į Italiją turėjo būti gabenama tuo pačiu keliu, kuriuo prieš dvejus metus popiežių Inocentą IV buvo pasiekusi ir pirmoji Lietuvos diplomatinė misija. Talkinant Livonijos ordino pasiuntiniams, tuokart aukščiausiam Bažnyčios hierarchui perduota informacija apie Mindaugo ir jo valdinių krikštą.

Iš Lietuvos pirmiausia keliauta į Rygą, vėliau jūra plaukta į Šiaurės Vokietiją, iš kurios jau žirgais sausuma traukta iki Italijos. Istorikai skaičiuoja, kad pačiu greičiausiu būdu, keičiant žirgus ir , iš Lietuvos Italiją buvo galima pasiekti per maždaug penkias šešias savaites.

Kadangi yra žinoma, jog karūnavimo sakramentas būdavo teikiamas sekmadieniais, o popiežius minėtą bulę paskelbė 1253 m. rugpjūčio 21 d., viena realiausių datų ir buvo liepos 6-oji“, – pasakojo J. Karpavičienė.

Akivaizdu, kad tai greičiausiai neįvyko birželio mėnesį, mat minėtame tų pačių metų Mindaugo rašte, kuriuo Livonijos ordinui dovanojamos žemės, pažymėtas mėnuo – liepa, tačiau nenurodyta konkreti diena.

„Taigi, turime suvokti, kad Lietuvos valstybės pradžios konkreti data yra mokslininkų susitarimo dalykas, tačiau juk šventės esmė niekam nekelia abejonių. Būtent tuo metu prasidėjo Lietuvos, kaip vieningos Europos valstybės, kelio pradžia“, – pabrėžia istorikė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: prasideda „Eurovizija“ – kas laimės ir kur bus Lietuva?