1963 metais V.Tereškova tapo pirmąja moterimi kosmose ir iki šiol yra vienintelė, kuri leidosi į tokią kelionę viena. Ji praleido tris dienas mūsų planetos orbitoje, fotografuodama Žemės atmosferos sluoksnius, Mėnulį ir stebėdama nesvarumo būklės įtaką žmogaus kūnui.
Šepetukas – menka bėda
Moteris sakė kalbą Londono mokslo muziejuje per naujos parodos „Kosmonautai: kosmoso amžiaus pradžia“ (Cosmonauts: birth of the Space Age) atidarymą. Ji atskleidė, kaip sovietų Kosmoso agentūra pasirūpino beveik viskuo, bet pamiršo į jos bagažą įdėti dantų šepetuką.
„Deja, tai faktas. Bet aš esu labai išradinga, kaip ir kiekviena moteris“, – sakė dabar jau 78 metų V.Tereškova. Dantis moteris valėsi dantų pasta, vandeniu ir savo pirštais.
Moteris taip pat atskleidė, kad pasiekusi orbitą ji netrukus suprato, jog jos erdvėlaivio „Vostok 6“ kontrolės programoje buvo įsivėlusi klaida, dėl kurios, atėjus laikui grįžti atgal, jis, užuot leidęsis, būtų skriejęs tolyn nuo Žemės.
„Trūkstamas dantų šepetukas buvo menka bėda, palyginti su tuo, kad erdvėlaivis buvo užprogramuotas kilti, o ne leistis. Būčiau vis labiau ir labiau tolusi, užuot grįžusi į mūsų planetą. Pranešiau apie šį netikslumą valdymo centrui, ir jie ištaisė klaidą“, – pasakojo moteris.
Bijojo klysti
Bet Sovietų Sąjunga 1960 metais nebuvo tokia šalis, kurioje vyriausybės darbuotojai norėtų, jog kas nors sužinotų apie jų klaidas. Juo labiau kad tuo metu vyko kosminės varžybos su JAV.
Todėl erdvėlaivio dizaineris Sergejus Koroliovas paprašė V.Tereškovos šią klaidą dešimtmečius laikyti paslaptimi.
„Paprašiau jų nebausti inžinieriaus, kuris padarė šią klaidą, nes buvo ketinama jį nubausti. S.Koroliovas man pasakė, jog inžinierių paliks ramybėje, jei aš niekam neprasitarsiu apie šią klaidą. Paslaptį išlaikiau 30 metų“, – pasakojo kosmonautė.
V.Tereškova buvo parašiutininkė ir tekstilės fabriko darbuotoja. Kai skrido į kosmosą, jai buvo 26 metai.
Moters erdvėlaivį iš Baikonuro kosmodromo pakėlė „R-7“ raketa, sukurta pagal technologiją, kurią Šaltojo karo metu užsakė J.Stalinas.
Kameros, kurios buvo įrengtos erdvėlaivyje, gyvai per Sovietų Sąjungos televiziją, transliavo, kaip moteris kapsulėje kilo į kosmosą. Buvo rodoma, kaip ji per radiją kalba su premjeru Nikita Chruščiovu.
Sovietų Sąjungos troškimas išsiųsti moterį į kosmosą buvo įrašytas generolo leitenanto Kamami, kuris buvo kosmonautų rengimo programos vadas, dienoraštyje.
„Amerikietė jokiu būdu negali tapti pirmąja moterimi kosmose. Tai būtų įžeidimas sovietų moterims“, – rašė jis. Galiausiai šiuo aspektu Rusija JAV aplenkė 20 metų.
„Ej, dangau, nusiimk kepurę! Aš ateinu tavęs aplankyti“, – per paleidimą sušuko V.Tereškova.
Išskirtinė paroda
Naujojoje Mokslo muziejaus parodoje, kuri vyksta nuo rugsėjo 18 dienos iki kovo, galima išvysti ir šios kosmonautės erdvėlaivį „Vostok 6“, kuris liko rudas ir apanglėjęs, kai paršvilpė į Žemę 27 tūkst. kilometrų per valandą greičiu.
Nusileidimo metu V.Tereškova saugiai katapultavosi iš kapsulės, kai iki žemės buvo likę maždaug 6,5 km.
„Po manimi tyvuliavo ežeras. Bet didelio ir sunkaus parašiuto, kurį reikėjo išskleisti likus dviem mylioms (3,2 kilometro) iki žemės, nebuvo galima vairuoti“, – prisiminė ji.
„Aukščiausiasis, jie į kosmosą išsiuntė tik vieną moterį, ir ji turi nusileisti vandenyje“, – buvo pirmoji kosmonautės mintis.
Parodoje taip pat demonstruojami ir kiti buvę slapti Rusijos prietaisai, pavyzdžiui, penkių metrų aukščio Mėnulyje nusileisti skirtas erdvėlaivis „LK-3“, kuris buvo slepiamas iki 1989 metų.
Taip pat rodoma šunų katapultavimo sėdynė ir kostiumas, erdvėlaivio tualetas, dušas, šaldytuvas ir manekenas, kuris buvo padarytas pagal J.Gagariną ir apskraidintas aplink Mėnulį, kad ištirtų radiaciją.
Daug šių eksponatų priklauso privačioms kolekcijoms ir niekada nebuvo demonstruojami pačioje Rusijoje.
„Rusijos kosmoso programa yra vienas iš didelių XX a. intelekto, mokslo ir inžinerijos laimėjimų. Aš labai džiaugiuosi, kad mums pavyko į vieną vietą surinkti tokią išskirtinę Rusijos kosminių aparatų kolekciją, kad paminėtume šį pasiekimą“, – sakė Mokslo muziejaus direktorius Ianas Blatchfordas.
„Kosmoso srityje rusai buvo išties išskirtiniai pionieriai. Jie buvo pirmoji valstybė, pasiekusi Mėnulį. Tai padarė su „Lunar 9“ – šiam neįtikėtinam pasiekimui buvo parodyta per mažai pagarbos“, – tęsė direktorius.
