Nacių ginklai, kurie Antrojo pasaulinio karo metu pralenkė laiką

Hitlerio inžinieriai vystė itin pažengusias technologijas. Įrenginiai, kuriuos jie gamino, buvo labai inovatyvūs ir gerokai pralenkė savo laiką. Jie konstravo tokius ginklus kaip garso patranka, rentgeno spindulių ginklai ir sausumos kreiseriai, rašo „The Independent“.

Ginklai, kuriuos naciai kūrė Antrojo pasaulinio karo metu, gerokai pralenkė savo laiką.<br>„Wikipedia“ nuotr.
Ginklai, kuriuos naciai kūrė Antrojo pasaulinio karo metu, gerokai pralenkė savo laiką.<br>„Wikipedia“ nuotr.
Ginklai, kuriuos naciai kūrė Antrojo pasaulinio karo metu, gerokai pralenkė savo laiką.<br>„Wikipedia“ nuotr.
Ginklai, kuriuos naciai kūrė Antrojo pasaulinio karo metu, gerokai pralenkė savo laiką.<br>„Wikipedia“ nuotr.
Ginklai, kuriuos naciai kūrė Antrojo pasaulinio karo metu, gerokai pralenkė savo laiką.<br>„Wikipedia“ nuotr.
Ginklai, kuriuos naciai kūrė Antrojo pasaulinio karo metu, gerokai pralenkė savo laiką.<br>„Wikipedia“ nuotr.
Ginklai, kuriuos naciai kūrė Antrojo pasaulinio karo metu, gerokai pralenkė savo laiką.<br>„Wikipedia“ nuotr.
Ginklai, kuriuos naciai kūrė Antrojo pasaulinio karo metu, gerokai pralenkė savo laiką.<br>„Wikipedia“ nuotr.
Ginklai, kuriuos naciai kūrė Antrojo pasaulinio karo metu, gerokai pralenkė savo laiką.<br>„Wikipedia“ nuotr.
Ginklai, kuriuos naciai kūrė Antrojo pasaulinio karo metu, gerokai pralenkė savo laiką.<br>„Wikipedia“ nuotr.
Ginklai, kuriuos naciai kūrė Antrojo pasaulinio karo metu, gerokai pralenkė savo laiką.<br>„Wikipedia“ nuotr.
Ginklai, kuriuos naciai kūrė Antrojo pasaulinio karo metu, gerokai pralenkė savo laiką.<br>„Wikipedia“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

lrytas.lt

Sep 20, 2015, 2:05 PM, atnaujinta Oct 14, 2017, 10:28 PM

2015 metų rudens leidime žurnalas „Weapons of WWII“ parodė keletą slaptų nacistinės Vokietijos ginklų.

Vieną  slapčiausių Hitlerio bombų „Fritz X“ daug kas laiko šiandienos išmaniosios bombos pirmtaku.

Skriejančios bombos buvo valdomos radijo bangomis ir gabeno apie 700 svarų (318 kg) sprogmenų. Jos galėjo smogti į stipriai saugomus taikinius, tokius kaip koviniai laivai ir sunkieji kreiseriai,

Šios bombos buvo pajėgios pramušti 70 cm storio šarvus, o jas paliesti buvo galima iš 20 tūkst. pėdų (6,1 km) atstumo. Tai reiškia, kad tuometinės priešlėktuvinės gynybos sistemos negalėjo jų pasiekti.

Bombonešis „Flying Wing“ buvo sukurtas, kad skrisdamas 600 mylių per valandą (965 km per valandą) greičiu 49 tūkst. pėdų (15 km) aukštyje galėtų gabenti 2 tūkst. svarų (900 kg) ginkluotės.

„Horten Ho229“, kurio pirmas skrydis įvyko 1944 metais, buvo pirmasis pasaulio radarais neaptinkamas lėktuvas, kuriame buvo įrengti du turboreaktyviniai varikliai, dvi patrankos ir „R4M“ raketos.

Naciai skyrė pusę milijono reicho markių, kad sukonstruotų lėktuvą, kuris įkvėpė tokius šiuolaikinius radarais neaptinkamus lėktuvus kaip „Norhrop Gruman B-2“ bombonešis.

Galijotai buvo savaeigės vikšrinės minos, kurias sąjungininkai žinojo kaip „Doodlebugs“ arba vabalus. Jos buvo valdomos su valdymo pultais ir varomos elektriniais motorais arba dujų degikliais.

Miniatiūriniai tankai galėdavo gabenti nuo 133 svarų (60 kg) iki 220 svarų (100 kg) galingų sprogmenų ir buvo naudojamos važiuoti pro minų laukus ir atakuoti sunkiąsias transporto priemones bei įtvirtinimus.

Ši nacių naujovė padėjo pamatus šiuolaikiniams radijo bangomis valdomiems ginklams.

Raketinis lėktuvas „Messerschmitt Me 163 Komet“, kuris galėjo išvystyti 700 mylių per valandą (1130 km per val.), greitį buvo greičiausias kare panaudotas lėktuvas ir kitus lenkė daugiau nei 250 mylių per valandą (400 km per val.).

Lėktuvas greičiu taip smarkiai lenkė savo varžovus, kad galėjo išvengti sąjungininkų kulkosvaidininkų paleistų šovinių. Bet jis buvo pernelyg greitas ir nesugebėdavo numušti priešininkų lėktuvų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.