Išsklaidytos paskutinės abejonės dėl Panemunės tilto statybų pabaigos – jau spalio 30-ąją juo galės riedėti automobiliai ir vaikščioti pėstieji.
Priešinguose Nemuno krantuose įsikūrę Šančių bei Panemunės rajonai trejus metus buvo smarkiai nutolę vienas nuo kito, o vietos gyventojams teko pakeisti įprastus maršrutus norint nuvykti į darbą ar aplankyti artimuosius.
Milžiniškas projektas vos nesibaigė didele Kauno gėda, mat tik paskutinę akimirką susigriebta, kad būtina rekonstruoti Panemunės pusėje esančią Tilto gatvę.
Ja transporto priemonės taip pat judės keturiomis eismo juostomis, todėl spūstys nesusidarys.
Vienam žmogui šis didžiausias pastarojo meto projektas Kaune tapo gera pramoga – kaunietis H.Kebeikis didžiąją laisvalaikio dalį praleisdavo stebėdamas kylantį statinį, kurio statybai išleista apie 30 mln. eurų.
„Nuvažiuodavau prie tilto, užsidėjęs šalmą pasivaikščiodavau ir viską apžiūrėdavau, pasikalbėdavau su darbuotojais apie darbų eigą, nufotografuodavau naujoves“, – apie įprastą pastarojo meto savo veiklą pasakojo H.Kebeikis.
Dalyti patarimų nereikėjo
Kai „Kauno tiltų“ įmonės darbuotojai asfaltavo tiltą ir prietilčius, jis važiuodavo kiekvieną dieną. Visų šių apsilankymų rezultatas – dešimtys tūkstančių nuotraukų, kuriose užfiksuotas tilto kilimas.
„Esu pensininkas, turiu laiko, žmona nesibara dėl mano išvykų. Vis geriau, negu sėdėti prie televizoriaus. Gal kam nors po 50 metų bus įdomu pamatyti, kaip XXI amžiaus pradžioje buvo statomi tiltai“, – svarstė H.Kebeikis. Dalį nuotraukų jis yra perdavęs Vievyje įsikūrusiam Kelių muziejui, visą kitą archyvą kaupia namie.
Visi tilto statytojai kaunietį puikiai pažįsta, o jis pats niekur nesikišdavo ir netrukdydavo. Ar sunku buvo susilaikyti nepareiškus savo nuomonės?
„Ką aš jiems galiu patarti? Pats daugiau klausinėdavau, nes mano žinios gerokai senstelėjusios“, – neslėpė kelių inžinieriaus diplomą turintis kaunietis.
Jam susidarė įspūdis, kad statant Panemunės tiltą dirbo puikūs šiuolaikiniai specialistai, įvaldę naujausias technologijos.
„Aš juos tik pagirdavau. Kiekvienas darbininkas puikiai žinojo savo užduotį. Darbų vykdytojui nereikėdavo nurodinėti, ką ir kaip reikia daryti. Mokyti žmonių tokioje vietoje jau nėra laiko“, – dėstė H.Kebeikis.
Stebino technologijų pokyčiai
H.Kebeikio domėjimasis tiltais nėra atsitiktinis, mat kaunietis vadovavo Alytuje esančio A.Juozapavičiaus tilto per Nemuną statybai, kuri vyko 1966–1967 metais.
„Labai įdomu apžiūrėti naują įrangą ir palyginti, kaip tiltai statomi šiais laikais ir kaip buvo dirbama prieš kelis dešimtmečius. Skirtumai – lyg žemė ir dangus“, – tikino inžinierius.
Štai visos penkios sijos ant Panemunės tilto atramų buvo stumiamos hidrauliniu būdu. Alytuje tai darė 4 stiprūs vyrai naudodami dvi vadinamąsias gerves. Kai jie pavargdavo, darbo imdavosi kiti 4 vyrai.
Panemunės tilto statytojai naudojo tvirtą metalinę spaustasienę, o anksčiau tekdavo poliakale kalti į gruntą paprastas 6 centimetrų storio grindines lentas. Vėliau darbininkai maišais nešė ir pylė į vidų smėlį.
Viena atrama Alytuje buvo betonuojama net 3 paras, vieną parą žmonės dirbo išvis be poilsio. Betoną vežiojo ZIL sunkvežimiai, galintys vienu metu atgabenti 3,5 tonos krovinio, dabar sunkvežimis atgabena 10–12 kubinių metrų betono.
Apie vibracinius volus tuo metu darbininkai galėjo tik pasvajoti, naudojo paprasčiausius volus. Šią savaitę H.Kebeikis išvydo dar vieną neįtikėtiną sprendimą – į vandenį paniręs naras virinimo aparatu pjaustė laikinojo tilto polius, nes ištraukti jų buvo neįmanoma.
Statybos darbai užtruko
Iš pradžių planuota Panemunės tiltą pastatyti per dvejus metus, tačiau darbai užtruko metais ilgiau, nuolat kildavo nesusipratimų dėl finansavimo, tad miesto valdžiai teko karštligiškai ieškoti trūkstamų pinigų. Ar buvo galima susisukti greičiau? Šiek tiek mažesnį tiltą Alytuje H.Kebeikio vadovaujami specialistai surentė per 7 mėnesius.
„Viskas priklauso nuo žmonių skaičiaus ir finansavimo. Sutelkus gausesnes pajėgas galbūt buvo galima viską sparčiau atlikti“, – svarstė H.Kebeikis. Štai statant tiltą Alytuje dirbo beveik 200 žmonių, o Panemunės tiltą – vidutiniškai 35 specialistai.
Kaunietis mano, kad atsakingam projektui buvo pasirinktas tikrai patyręs vykdytojas, mat į didelį užsakymą labai rimtai buvo nusitaikiusi viena Latvijos įmonė.
„Kauno tiltų“ vadovai sutiko dalį darbų atlikti net negavę reikiamų lėšų. Tokiam žingsniui reikėjo ne tik finansinių galimybių, bet ir būti miesto patriotu“, – įsitikinęs H.Kebeikis. Jis neabejojo: jei būtų pasirinkti rangovai iš Latvijos, Panemunės tilto atidarymas būtų dar gerokai nutolęs.
Rinkosi teisingus sprendimus
Prieš nugriaunant senąjį Panemunės tiltą būta abejonių, ar tikrai miestui neišvengiamai reikia imtis tokio brangaus projekto. Dar daugiau svarstyta, ar tikrai jį reikėjo sprogdinti.
„Tiltas buvo labai prastos būklės ir kiekvieną akimirką galėjo įvykti tragedija“, – įsitikinęs H.Kebeikis. Apžiūrinėjant jau ardomo tilto detales vaizdas buvo dar blogesnis, negu manyta iš pradžių.
Politikams kritikos negailintis kaunietis sakė galintis tik pagirti buvusį Kauno merą Andrių Kupčinską, kad šis atkakliai įtikinėjo net šalies valdžią imtis projekto.
„Sprendimas tiltą sprogdinti buvo ne noras ieškoti išskirtinių efektų, o būtinybė, nes jį ardant taip pat galėjo įvykti nelaimė“, – tikino H.Kebeikis.
Šį teiginį jis pagrindė konkrečiu pavyzdžiu. Netoli Kaliningrado (Rusija) stovėjo tiltas, iškilęs 10 metų vėliau negu Panemunės. Jo konstrukcija buvo lygiai tokia pat, o atramos statytos 1939 metais.
Greta pastačius naują tiltą, senojo nebereikėjo, todėl nuspręsta statinį išardyti. Šiemet sausį ant jo užvažiavo sunkiasvoriai kranai, tačiau atramos neišlaikė konstrukcijų ir susmego. Kranai su juose dirbusiais specialistais nugarmėjo į vandenį, tragedijos metu žuvo 4 žmonės.
Statinio deramai neprižiūrėjo
Panemunės tiltas turėjo stovėti 80–100 metų, tačiau išsilaikė tik 55 metus. Kas atsitiko?
„Viską lėmė netinkama priežiūra. Jeigu statinio viduje peri antys, kaupiasi purvas, sunkiasi vanduo, toks statinys negali būti ilgaamžis“, – rėžė tiltų žinovas.
Šiuo metu Kaune nėra jokios įstaigos, kuri prižiūrėtų tiltus ir viadukus. H.Kebeikis patarė naujajai miesto valdžiai nepraleisti šių žodžių pro ausis, nes greitai vėl teks ieškoti didelių investicijų.
Jam dar būnant Kauno tarybos nariu savivaldybės įmonėje „Kauno keliai“ buvo suburta 36 žmonių brigada, kuri stebėjo tokių statinių būklę, atlikdavo smulkų remontą.
Štai važiuojant visai neseniai pastatytu naujuoju M.K.Čiurlionio tiltu ties deformacinėmis siūlėmis dunda automobilių ratai. Taip neturėtų būti. Pasak H.Kebeikio, deformacines siūles galima pavadinti tilto širdimi, todėl jas būtina sureguliuoti, suvaržyti, išvalyti, sutepti mazgus.
„Statyti tiltus mokame, tačiau tinkamai prižiūrėti – ne“, – įsitikinęs H.Kebeikis.
Važinėdamas Vokietijos, Šveicarijos keliais kaunietis taip pat atidžiai apžiūri tiltus. Jis tikino niekur nematęs išsikišusios armatūros, surūdijusių paviršių – priežiūra yra nepriekaištinga.
Sovietmečiu statant senąjį Panemunės tiltą įstatymuose buvo numatytos drakoniškos bausmės už vagystę. Toks nusikaltimas galėjo kainuoti 10 metų laisvės atėmimo bausmę Sibiro kalėjime.
„Tilto statybai skirta armatūra niekur nedingo. Ji naudota su labai didele atsarga, daugiau, negu reikėtų. Vėliau pamačiau, kad tik ant armatūros ir laikėsi konstrukcija. Jeigu toks tiltas būtų suprojektuotas šiais laikais ir taip nevykusiai prižiūrimas, jis tiktų naudoti dar trumpiau“, – šyptelėjo H.Kebeikis.
Jo nuomone, gerai prižiūrimas naujasis Panemunės tiltas bus tinkamas naudoti mažiausiai 100 metų.
Aplanko ir kitas vietoves
„Panemunės tiltą stebėjau ir fotografavau maždaug dešimtmetį iki jo nugriovimo“, – pasakojo H.Kebeikis.
Jis dažnai važiuodavo po didelių liūčių, potvynių, įbridęs į vandenį apžiūrinėdavo paplautas atramas.
Kaunietis fotografavo pažeistas statinio vietas ir stebėjo, kaip jos keičiasi. Vėliau jis stebėjo ir fiksavo projekto eigą nuo pirmųjų polių įkalimo.
H.Kebeikiui apmaudu, kad dėl politikų neryžtingumo naujojo tilto statyba neprasidėjo 2006–2007 metais, kai jau buvo parengtas projektas. Tuomet jis būtų kainavęs tik apie 12,5 mln. eurų, mat vėliau darbų kainos smarkiai išaugo. Nors projektas buvo šiek tiek kitoks, tiltas esą būtų ne prastesnis negu dabartinis.
Panemunės tiltas išsiskyrė darbų apimtimi, tačiau H.Kebeikis atidžiai sekė ir kitų Kauno tiltų statybą ar atnaujinimą, Savanorių prospekto estakados rekonstrukciją.
Žinovo nuomone, šiuo metu prasčiausios būklės yra tiltas per Jiesią Marijampolės plente. Upė išplovė jo polius, smarkiai pažeista vandens nutekėjimo sistema. Avarinės būklės ir viadukas virš P.Kalpoko gatvės. H.Kebeikis patarė atidžiau įvertinti Varnių gatvės tilto būklę, nes daugelį metų jis taip pat nebuvo tinkamai prižiūrimas.
Pirmąjį Panemunės tiltą vokiečiai pastatė 1915 metais – tai buvo laikinas medinis statinys.
1916-ųjų pavasarį ledonešis sugriovė dalį tilto, tačiau netrukus jis buvo atstatytas.
Rimtas incidentas įvyko 1928 metų balandžio 1-ąją statant gelžbetonines tilto atramas visai netoli tos vietos, kur stovi dabartinis tiltas.
Padidėjusi upės srovė vieną atramą paplovė, ir tiltas griuvo.
Vėliau dalis konstrukcijų buvo ištrauktos iš vandens, suremontuotos ir panaudotos statant tiltą Saločiuose.
1931 metais tiltas atstatytas ant naujų atramų, kurios išliko iki 2012-ųjų pabaigos.
Atsitraukdama iš Lietuvos 1944 metais vokiečių kariuomenė Panemunės tiltą susprogdino.
Po poros metų buvo pastatytas vadinamasis beždžionių tiltas pėstiesiems. Naujasis tiltas buvo statomas beveik dešimtmetį ir baigtas 1957 metais.
Geležinkelio tiesėjai neleidžia delsti
Gintaras Petrauskas
Kauno savivaldybės administracijos direktorius
„2016-aisiais miesto savivaldybė ketina imtis Marijampolės plente esančių geležinkelio viaduko, tilto per Jiesią, taip pat Kauno hidroelektrinės tilto rekonstrukcijos.
Šių projektų atidėlioti nėra jokios galimybės, siekiant netrukdyti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimui.
Marijampolės plente esantys tiltas ir viadukas yra avarinės būklės, jiems reikalingas kapitalinis remontas.
Bendra visų trijų objektų sąmata siekia 4,25 mln. eurų, tačiau tiksli darbų kaina paaiškės konkurso metu gavus pasiūlymus.
Pats brangiausias ir sudėtingiausias bus hidroelektrinės tilto remontas. Ketiname su specialistais tartis, ar jį laikinai reikės išvis uždaryti, ar dirbti uždarius vieną eismo juostą.
Visais atvejais vairuotojams kils nepatogumų, tačiau reikia neužmiršti, kad bus galima naudotis Panemunės tiltu, kuris palengvins susisiekimą su miesto centru.“
