Nuo tada, kai prieš pusmetį Lenkijoje vienpartinę vyriausybę suformavo nacionalistinė Teisės ir teisingumo partija (TTP), šalyje nuolat vyksta protestai prieš demokratijos normų laužymą.
Lenkai jau rengė mitingus prieš siekius panaikinti Konstitucinio tribunolo nepriklausomybę, protestavo prieš valdžios nesiskaitymą su opozicija, visuomeninės žiniasklaidos uzurpavimą, naujas privilegijas Katalikų bažnyčiai, patraukė į gatves dėl TTP planų visiškai uždrausti abortus.
Nors dėl tokių autoritarizmo apraiškų TTP negailestingai kritikuoti ėmėsi ir Europos Sąjungos (ES) bei JAV vadovai, prieš keletą dienų Lenkijos vyriausybė ryžosi atverti dar vieną karo frontą.
Vicepremjeras bei kultūros ministras Piotras Glinskis pranešė, kad aštuonerius metus Gdanske statytas ir rudenį planuotas atidaryti Antrojo pasaulinio karo muziejus yra naikinamas.
Iš tiesų ministras pareiškė, kad keisis šio muziejaus idėja, nes jis bus sujungtas su kitu, taip pat karo temai skirtu Vesterplatės muziejumi ir kitaip pervadintas.
Įdomiausia, kad Vesterplatės muziejus yra dar tik planuojamas ir bus gerokai mažesnis nei baigiamas statyti Antrojo pasaulinio karo muziejus.
Politologai spėja, kad vyriausybė išsigando, jog Antrojo pasaulinio karo muziejus gali tapti puikia reklama jį sumaniusiai opozicinei Piliečių platformos partijai (PPP), ir nusprendė konkurentų planus sugriauti.
Todėl dabar sumanyta, kad jis bus prijungtas prie naujai planuojamo Vesterplatės muziejaus ir jo vadovus skirs, eksponatus bei šventes organizuos ne opozicinė PPP, bet valdančioji TTP.
Idėjų karo tęsinys
Kaip teigia dienraštis „Rzeczpospolita“, šis konfliktas yra ideologinio TTP ir PPP karo muziejuose tęsinys.
Šias varžybas pradėjo TTP, kai šios partijos vicepirmininkas, Varšuvos meras Lechas Kaczynskis prieš dvylika metų pastatė 1944 m. sukilimui skirtą muziejų.
Sovietmečio valdžia šiam sukilimui daug dėmesio neskyrė nenorėdama erzinti Maskvos. Mat miesto prieigose buvusi Stalino kariauna atsisakė padėti sukilėliams ir pasyviai stebėjo, kaip naciai griauna Varšuvą ir žudo gyventojus.
L.Kaczynskio pastangomis iškilęs labai modernus muziejus pritraukė didžiulį turistų antplūdį ir tautiečių akyse padėjo TTP įtvirtinti patriotinės partijos įvaizdį.
Muziejuje buvo pradėti rengti patriotinio roko festivaliai, o dalis politiškai aktyvaus jaunimo ir net futbolo chuliganai ėmė nešioti marškinėlius su muziejaus bei TTP simbolika.
Pastebėjusi politinę minėto muziejaus naudą, PPP sumanė savo vardu statyti konkuruojantį edukacinį statinį.
Jį buvo nuspręsta statyti ne TTP valdomoje Varšuvoje, o PPP tėvonijoje Gdanske.
Ir pati PPP pradėjo kurtis Gdanske, o ilgametis jos vadovas buvo gdanskietis Donaldas Tuskas.
Be to, PPP nuolat dominavo Gdansko miesto taryboje, o meras Pawelas Adamowiczius irgi buvo šios partijos narys.
Konsultantai apstulbę
Kadangi Gdanską dalis istorikų laiko miestu, kurio bombardavimu Vokietija pradėjo Antrąjį pasaulinį karą, PPP nusprendė šį įvykį įamžinti moderniu muziejumi.
Konsultantais buvo pakviesti garsūs Vakarų Europos bei JAV istorikai – tokie kaip autoritetingasis Normanas Daviesas – turėjo padėti suplanuoti muziejų taip, kad jis taptų populiarus ir užsienio turistams.
Tačiau prieš savaitę Lenkijos kultūros ministras P.Glinskis apstulbino užsienio konsultantus kaltinimu, kad Antrojo pasaulinio karo muziejus yra nepakankamai patriotiškas, nes čia per mažai akcentuojami lenkų kova ir nuopelnai kare.
Tokį ministro požiūrį atviru laišku sukritikavo keliasdešimt garsių vietos istorikų. Jie perspėjo ministrą, kad Antrojo pasaulinio karo muziejaus likvidavimas prilygs vandalizmo aktui Lenkijos kultūrai.
„Kerštaujanti mafija“
Antrojo pasaulinio karo muziejaus užsienio konsultantų tarybos pirmininkas, Jungtinės Karalystės istorikas N.Daviesas dienraštyje „The Guardian“ apkaltino, kad su muziejumi susidoroti nori TTP lyderis Jaroslawas Kaczynskis.
Pastarąjį istorikas įvardijo kaip bolševiką ir politinį avantiūristą, kuris muziejaus sunaikinimu nori atkeršyti nemėgstamiems Gdansko politikams D.Tuskui ir Lechui Walęsai.
Siekį aukštinti lenkų patriotizmą ir kartu susidoroti su politiniais konkurentais N.Daviesas prilygino ksenofobiškam bandymui perrašyti istoriją. Profesorius TTP pavadino „labiausiai kerštaujančia Europos mafija“.
Muziejaus kūrėjus konsultavęs JAV istorikas Timothy Snyderis dienraščiui „The Washington Post“ pareiškė, kad Antrojo pasaulinio karo muziejus galėjo tapti reikšmingas ir populiarus, nes jame karas būtų parodomas universalia, visiems suprantama kalba.
TTP planai sujungti jį su kitu muziejumi esą yra žalingi, nes muziejaus idėjos susiaurinimas jam pakenks.
Aukštins Vesterplatės gynėjus
Tuo metu valdančioji TTP priekaištauja, kad Antrojo pasaulinio karo muziejuje planuota parodyti tarptautines karo priežastis, eigą, žiaurumus, bet per mažai akcentuoti lenkų karių nuopelnus. Ir sugalvojo šį muziejų prijungti prie dar tik numatomo įkurti Vesterplatės muziejaus.
Pasienio miestelis Veliunis bei nuo Gdansko centro tris kilometrus nutolęs Vesterplatės pusiasalis tapo pirmuoju fašistinės Vokietijos taikiniu prasidėjus karui. Gdanskas tuo metu buvo laisvasis miestas, kuriame daugiau nei 95 procentai gyventojų buvo vokiečiai.
Vesterplatės bunkeriuose įsitvirtinę 200 lenkų karių sugebėjo septynias dienas atlaikyti 3,5 tūkstančio vokiečių karių šturmą, palaikomą lėktuvų bei laivų patrankų bombardavimo.
Tai lenkų tautai tapo kovingumo simboliu, vienu iš nedaugelio, nes Vokietija visą šalį užėmė labai greitai, demaskuodama prastą pasirengimą karui.
Gynyba – negarbinga
Vėlesni istorikų tyrimai bei karių prisiminimai paliudijo, kad Vesterplatės gynimas buvo ne visai didvyriškas. Mariuszas Borowiakas knygoje „Vesterplatė. Teisybės apgynimas“ atskleidė, kad nemaža dalis karių norėjo iš karto pasiduoti vokiečiams, tačiau kovėsi toliau, nes už nepaklusnumą buvo saviškių sušaudomi.
Prieš keletą metų kilo nemažas skandalas, kai vienas režisierius panoro sukurti nepagražintą filmą apie Vesterplatės gynėjus ir pateikė kultūros ministrui sukrečiantį scenarijų.
Jame buvo teigiama, kad gynėjai kovėsi girti, o jų vadas lytiškai priekabiavo prie pavaldinių, dėl to esą kilo maištas ir miesto gynimui iš tiesų vadovavo kitas karys.
Režisierius buvo apkaltintas patriotizmo stoka, tuometis kultūros ministras Bogdanas Zdrojewskis atšaukė filmui skirtas lėšas, tačiau keliolika žinomų režisierių ministrą apkaltino grąžinus sovietinę cenzūrą ir varžant kūrybinę laisvę.
Dabartinis TTP kultūros viceministras Jaroslawas Selinas pareiškė, kad Antrojo pasaulinio karo istorija turi būti pasakojama vadovaujantis lenkų patriotizmo dvasia. Tai esą geriausiai bus galima parodyti Vesterplatės gynimui skirtame muziejuje.
Spėjama, kad jokie vietos bei užsienio istorikų protestai nepakeis TTP siekio neleisti steigti savarankiško Antrojo pasaulinio karo muziejaus.
Jis bus prijungtas prie Vesterplatės muziejaus, kuris iškils po kelerių metų, ir jame bus demonstruojamas mitologizuotas Lenkijos vaidmuo kare.
Istorikas pasibaisėjo Lenkijos valdžia
Britas istorikas Normanas Daviesas su Gdanske turėjusiu iškilti Antrojo pasaulinio karo muziejaus projektu dirbo beveik aštuonerius metus ir buvo užsienio konsultantų tarybos pirmininkas.
Istorikas vyriausybės siūlymus atsisakyti modernaus muziejaus projekto ir jį sujungti su kitu pavadino „bolševikiniu“ ir „paranojišku“ sprendimu.
„TTP vyriausybė nenori, kad grupė užsieniečių istorikų spręstų, kas bus „jų“ muziejuje. J.Kaczynskis viską valdo kaip asmeninį politbiurą“, – piktinosi Oksfordo universitete dėstantis N.Daviesas ir teigė neabejojantis, kad nurodymai kliudyti muziejui sklinda tiesiai iš politiko lūpų.
„Jis elgiasi kaip bolševikas ir paranojiškas problemų ieškotojas. TTP yra labiausiai kerštaujanti Europos mafija, – kalbėjo žymus istorikas. – Gdanskas – jų taikinys, nes siejamas su L.Walęsa ir jo partija „Solidarumas“ bei D.Tusku, kuris padėjo kertinį akmenį kuriant muziejų. J.Kaczynskis anksčiau buvo partijoje „Solidarumas“ ir rūpinosi L.Walęsos rinkimų kampanija, kol jis tapo prezidentu. Vėliau L.Walęsa paliko J.Kaczynskį nuošalėje ir nuo to laiko jis rengė keršto planą.“
„Mes matome ksenofobišką mėginimą perrašyti istoriją. Aš, kaip istorikas, negaliu nepastebėti paralelės: komunistinėje Lenkijos Liaudies Respublikoje egzistavo „istorijos politika“, dabar tai matome ir vėl“, – apgailestavo Jungtinės Karalystės istorikas N.Daviesas, kuris ir pats savo darbuose daug nagrinėjo Lenkijos praeities įvykius.
