Kapinės iš pradžių buvo skirtos vien evangelikams liuteronams, o vėliau – ir evangelikams reformatams.
Išliko tik viena koplyčia
Kapinės šalia dabartinių Santuokų rūmų atsirado tada, kai 1806 metais joms sklypą nupirko Vilniaus miesto tarybos narys Gotfridas Hahnas. Laidoti kapinėse pradėta po trejų metų.
Kiek vėliau kapinės buvo aptvertos aukšta mūro tvora, įrengti geležiniai vartai, o abipus jų pastatyti nedideli namukai, kuriuose gyveno duobkasiai, iš rinkliavų išlaikomi elgetos ir invalidai.
Kapinių centre prieš vartus buvo pastatyta architekto Karolio Šildhauzo suprojektuota koplyčia.
Pasak istorikės Vidos Girininkienės, kapinėse buvo daug šeimų koplyčių-mauzoliejų. Tačiau iki šiol išliko tik Niškovskių koplyčia-mauzoliejus.
Teritorija priminė parką
Kapinių plotas buvo didelis, tad suprojektuotos taisyklingos alėjos, būdingos tuomet viešpatavusiam klasicizmui. V.Girininkienė pabrėžė, kad tai – vienintelės tokio plano kapinės Vilniuje. Jos buvo jaukios, tvarkingos, gausiai apželdintos.
Evangelikų bendruomenės Vilniuje nebuvo gausios, todėl jų kapai nebuvo tankiai išdėstyti. Teritorija labiau priminė parką nei kapines. Tarp daugelio kuklių tipinių laidojimo laikotarpio antkapinių paminklų būta ir prabangių, monumentalių paminklų, obeliskų.
Kapinėse laidoti įvairių tautybių žmonės. Užfiksuoti antkapinių paminklų įrašai lotynų, lenkų, vokiečių, prancūzų, rusų ir baltarusių kalbomis.
Kapines nutarė likviduoti
Kapines naikinti pradėta 1958 metais, kai tuometis Vilniaus miesto vykdomasis komitetas nusprendė likviduoti kapinių dalį, kurioje turėjo būti statomi Profsąjungų kultūros rūmai. O po ketverių metų nuspręsta visiškai likviduoti kapines, jas paverčiant parku.
Kai visuomenė pradėjo rinkti parašus dėl kapinių išsaugojimo, valdžia nutarė registruoti žymių kultūros ir meno veikėjų kapus.
Dalis palaikų buvo perkelta
Deja, tiktai nedaugelio asmenų antkapiniai paminklai 1962 metais buvo perkelti į kitas kapines.
Į Rasų kapines perkelti filologo Benjamino Haušteino, farmakologo, Lietuvos floros tyrinėtojo Johano Frydricho Volfgango, spaustuvininko Teofilio Kristijono Gliuksbergo, dailininko Juzefo Marševskio paminklai.
Į stačiatikių kapines Liepkalnyje perkelti dailininko Sergejaus Benoni-Justinovo ir teisininko Aleksandro Žirkevičiaus, į Saltoniškių kapines – medicinos profesoriaus Boleslovo Kederio antkapiai.
Tais pačiais metais į Kauno Petrašiūnų kapines perkeltas kultūros istoriko, filologo Prano Augustaičio antkapis.
Spėjama, kad kiti paminklai buvo panaudoti statyboms. 1972 metais prieš pradedant statyti Santuokų rūmus sunaikinti dar išlikusios pietinės kapinių dalies kapai ir antkapiai.
